Siekiant stiprinti miesto gyventojų psichologinį atsparumą, ugdyti gebėjimus valdyti stresą ir emocijas, Jonavos visuomenės sveikatos biuras organizuoja 6 val. Mindfulness (įsisąmoninimo) mokymus įstaigų darbuotojams. Šioje programoje suteikiama teorinių žinių ir praktinių įgūdžių, kaip išlaikyti vidinę ramybę kasdienių darbų gausoje, įtampą keliančiose situacijose. Šie mokymai Jonavos įmonių darbuotojams yra nemokami – juos finansuoja Jonavos visuomenės sveikatos biuras, iš tikslinės valstybinės dotacijos skirtos psichikos sveikatos stiprinimui.
Mokymuose jau sudalyvavo Jonavos r. savivaldybės viešosios bibliotekos, Jonavos r. socialinių paslaugų centro, Jonavos vaiko ir šeimos gerovės centro, Jonavos Kultūros centro darbuotojai. Greitu metu mokymuose sudalyvaus ir Jonavos ligoninės, Šilumos tinklų kolektyvai. Norime pasidžiaugti ir padėkoti, jog įstaigos rūpinasi darbuotojų psichologine gerove, yra suinteresuotos specialistų psichologinio atsparumo stiprinimu. Šis bendradarbiavimas padeda kurti sveikesnę, psichologiškai tvirtesnę ir asmeniniam augimui palankesnę darbo aplinką.
- Norint rezervuoti 6 val. mokymus kolektyvui užklausą prašome siųsti el. p.:gintare.skackauskiene@jonavavsb.lt arba tel.nr.: 864544985
- Šiuo metu taip pat renkama tęstinė, gegužės-birželio mėn. 8 kassavaitinių susitikimų grupė tiems, kurie dalyvavo 6 val. mokymuose. Daugiau informacijos ir registracija: https://forms.gle/rVC6wpbjzzbia8icA
DAUGIAU APIE MINDFULNESS 6 VAL. PROGRAMĄ
Programa: Mindfulness (įsisąmoninimu) grįstas streso ir emocijų valdymas
Mokymai paremti MBSR (mindfulness grįsto streso valdymo) programa
Trukmė: 6 val. (skaidoma į 2 susitikimus + nuotolinis susitikimas norintiems papildomai)
Mokymai skirti: tiems, kurie jaučia, kad jų gyvenimo yra daug streso, ir tiems, kurie tiesiog yra smalsūs ir nori sužinoti apie šį metodą.
Mokymų tikslai:
- Supažindinti su vienu naujausių šiuolaikinės praktinės psichologijos metodų, kurio paskirtis – ne tik mažinti patiriamą įtampą, stiprinti emocinį stabilumą ir atsparumą stresui, bet ir ugdyti savivoką ir gebėjimą ja remtis priimant sprendimus.
- Sudaryti sąlygas išmokti pratimų, padėsiančių sumažinti nerimą ir įtampą, stiprinančių atsparumą stresui, ugdančių įprotį naudotis savistaba priimant sprendimu ir bendraujant.
Mokymų temos:
- Pagrindinės idėjos, kuriomis paremtas metodas, ir jo kilmės priešistorė.
- Kaip veikia mano psichika? Praktikos ir pratimai, skirti dėmesingumui ir jo stiprinimui, palaikymui.
- Kūno ir psichikos vienovė. Pastabumo kūnui praktikos. Santykis į kūną ir kai kurie mąstymo įpročiai.
- Mintys ir emocijos. Pratimai, orientuoti į minčių pastebėjimą ir įsisąmoninimą.
- Stresas – emocija, būsena,“stresinės” mintys… Kaip dėmesingumas gali padėti tvarkytis su stresu?
- Atjauta sau ir pasirūpinimimas savimi. Mindfulness praktikų integravimas į kasdienybę.
Sudalyvavę mokymuose dalyviai gebės:
- Praktiškai taikyti išmoktus pratimus esant poreikiui (pvz., kilus įtampai).
- Atlikti išmoktus pratimus kaip kasdienes praktikas, padedančias palaikyti emocinį stabilumą ir įgyti daugiau atsparumo stresui.
- Peržiūrėti ir keisti kai kuriuos mąstymo bei elgesio įpročius, palaikančius nerimą, stresą, konfliktišką bendravimą ir pan.
DAUGIAU APIE LEKTORĘ IR MINDFULNESS METODĄ
Lektorė Eglė Masalskienė
- 20 metų suaugusiųjų mokymo patirtis.
- 9 metų psichologinio konsultavimo patirtis.
- 10 metų mindfulness grįstų metodų praktikavimo ir mokymo patirtis.
- Aukštasis universitetinis išsilavinimas (psichologija, Vilniaus Universitetas).
- Papildomi kursai: kognityvinė elgesio terapija (2011-2014), mindfulness metodai (2011), coaching (2013), DIAMEE programa (2013-2015)
- Podiplominės universitetinės studijos (įsisąmoninimu grįstų kognityvinės elgesio terapijos metodų taikymas, Sveikatos Mokslų Universitetas, 2016-2017). Mindfulness mokytojų programa (2017).
Ekspertinės sritys: streso valdymas, emocinis atsparumas, konfliktų sprendimas, į dialogą orietuoto bendravimo lavinimas (pagal DIAMEE programą ir kt.), savęs ir kitų pažinimas, kt.
Šiek tiek dar apie mindfulness: Į mūsų kultūrą tai atėjo kaip sąmoningo dėmesingumo sau, kitiems ir aplinkai mokymas, kuriame atsispindi budistinės filosofijos tradicija, tačiau kuris yra skirtas šiuolaikiniam vakarietiškam žmogui, siekiančiam ne tik daryti tam tikras praktikas, bet ir suprasti, kodėl metodas veikia ir kaip.
Metodo autorius – Jon Kabat-Zinn (JAV), medicinos mokslų daktaras. Dar prieš sukurdamas metodą, jis domėjosi, tyrė ir pats praktikavo jogą bei Zen’ą. Šiuolaikiniai Mindfulness grįsti metodai, kuriuos psichologai naudoja kaip emocijų valdymo, energingumo palaikymo, kryptingumo ir kūrybiškumo lavinimo priemones, idealiai atitinka taip vadinamus psichohigienos reikalavimus ir yra atskirti nuo bet kokios religijos.
Kaip tai veikia? Kai įgundame patys sąmoningai valdyti savo reakcijas, vis rečiau nutinka taip, kad būtume valdomi emocijų, “prikibusių” minčių, besikartojančių situacijų ar manipuliuoti nusiteikusių žmonių. Toks įgūdis ateina per praktikas, kurias ir siūlo metodas, pavadintas “Mindfulness (įsisąmoninimu) grįstas streso valdymas”.
Viena dalis praktikų yra formalios (pratimai-meditacijos), kita dalis praktikų – tai kasdienės veiklos, kurias siekiame atlikti susitelkdami į tai, ką darome ir patiriame bei atsisakydami vertinimo.
Ką apie mindfulness metodą sako mokslas? Mindfulness efektyvumas patvirtintas: mažinant dėl įvairių priežasčių kilusį streso lygį, gydant depresiją, nerimo sutrikimus, priklausomybes, metant svorį, mažinant lėtinį skausmą… Ypač tinka ugdant atsparumą stresui dirbantiems tokius darbus, kurių metu patiriama daug įtampos (medikams, mokytojams, kariškiams ir kt.…). Medikams ir psichoterapeutams, kaip aprodė tyrimai, dėmesingumo treniravimas padėjo išlavinti profesijai reikalingus įgūdžius ir savybes, reikalingus dirbant su žmonėmis – jie tapo labiau atjaučiantys, tuo tarpu patys patyrė mažiau streso, nerimo ir depresiškumo.
Tyrimai parodė, kad medituojantys geriau atpažįsta kitų jausmus, nejausdami dėl to emocinės perkrovos (emocinis išsekimas arba “perdegimas” iš esmės yra emocinė perkorva arba “empatijos pervargimas”).
Išaugęs dėmesingumas susijęs su daugiau teigiamų emocijų, ir tai pastebima jau kitą dieną ;).
Pokyčiai stebimi ne vien psichologiniai. Neurofiziologiniai tyrimai parodė, kad praktikuojant mindfulness meditacijas (reguliariai apie 8 sav. atliekant mindfulness pratimus), pastebimi pokyčiai smegenyse. Pvz., padidėja smegenų srities, vadinamos sala, aktyvumas: sala yra atsakinga už savasties jausmą, empatiją, emocijų raišką ir atpažinimą – tiek savo, tiek kitų. Taip pat pagerėja ryšiai tarp migdolinio kūno ir smegenų sričių, atsakingų už sėkmingą emocinį reguliavimą. Meditacija veikia priekinės smegenų žievės aktyvumą, taip pat ji susijusi su gumburo deaktyvacija – ir tai sąlygoja subjektyviai jaučiamo skausmo mažėjimą.
Ko išmokstama praktikuojant mindfulness?
- Būti dėmesingais ir susikaupti (koncentracijos).
- Pripažinti savo mintis, jausmus ir kūno pojūčius bei impulsus veikti (atidumo ir atjautos sau).
- „Paleisti“ mintis, įspūdžius, prisiminimus ar santykius (vidinio laisvumo).
- “Įsijungti buvimo režimą” vietoj nerimastingos veiklos (vidinės energijos atstatymo).
- Įsisąmoninti savo ir kitų pozicijas bendravimo schemose (refleksijos ir atjautos).
- Sąmoningai pasirinkti, kada į ką orientuoti mintis ir jausmus (sąmoningumo).
