Gegužės 17 d. Pasaulinė hipertenzijos diena

Arterinė hipertenzija (AH) – „nebylioji žudikė“

Tai liga, kuriai būdingas ilgalaikis arterinio kraujospūdžio padidėjimas, dažniausiai pradžioje nesukeliantis jokio jaučiamo sveikatos pablogėjimo.

Priežastys. Hipertenzija – tai įvairių aplinkos ir genetinių veiksnių poveikio pasekmė žmogaus organizme, tikslią jos priežastį ne visada įmanoma nustatyti. Hipertenzijos sukeltų ligų ir mirčių išsivystymui priskiriamas vyresnis amžius ir su elgsena susiję rizikos veiksniai, tokie kaip rūkymas, alkoholio vartojimas, nepakankamas arba netinkamas fizinis aktyvumas, netinkama mitybą, stresas.

Poveikis organizmui. Padidėjęs arterinis kraujospūdis – viena iš rimčiausių priežasčių sąlygojanti širdies ir kraujagyslių ligų (tokių kaip išeminė širdies liga, miokardo infarktas, insultas, aortos aneurizma, giliųjų venų trombozė ir kt.) išsivystymą. Ilgainiui hipertenzija pažeidžia kraujagysles, širdį, smegenis, inkstus, akis, padidina kraujagyslių plyšimo ir kraujo išsiliejimo pavojų bei skatina greitesnį kitų įvairių sunkių ligų (širdies ir kraujagyslių, cukrinio diabeto ir kt.) išsivystymą.Pagal sergamumo ir mirtingumo dėl širdies ir kraujagyslių ligų rodiklius Lietuva priklauso didelės rizikos zonai, ligotumas šiomis ligomis auga tiek vyrų, tiek moterų tarpe ir kasmet šios ligos vis jaunėja.

Požymiai. Vienintelis šios ligos simptomas pradžioje – pastoviai padidėjęs kraujospūdis, kiti simptomai atsiranda vėliau, prasidėjus komplikacijoms ir gali pasireikšti galvos svaigimu, skausmu, pykinimu, vėmimu, sąmonės sutrikimais ar regėjimo pablogėjimu, praeinančiu paralyžiumi, spaudžiančiais skausmais krūtinėje, pilve.

Pavojai. Pavojinga tuo, kad dauguma žmonių nežino, kad jų kraujospūdis padidėjęs, o jeigu ir žino, tai nesigydo, nes jaučiasi pakankamai gerai. Dažnai mums būna sunku suvokti savo dabartinio elgesio pasekmes, nes mūsų netinkamos gyvensenos įpročiai neturi greitos ir tiesioginės žalos, o ligos požymiai pasireiškia tik po daugelio metų.

Profilaktika.

  • Žinoti savo kraujospūdį ir pastoviai sekti jo pokyčius, nes kuo ankstyvesnė kraujospūdžio korekcija sumažina kraujagyslinių komplikacijų skaičių.

Arterinis kraujospūdis yra kraujo slėgis į kraujagyslės sienelę, kuris, kiekvieno širdies susitraukimo pradžioje didėja (atspindi širdies susitraukimo sukurtą spaudimą ir yra vadinamas  sistoliniu, žymimas didesniu skaičiumi), o vėliau mažėja (atspindinti spaudimą kraujagyslėse širdžiai ilsintis – yra vadinamas  diastoliniu, žymimas mažesniu skaičiumi). Kraujospūdis yra nepastovus ir gali kisti keletą kartų per parą priklausomai nuo jūsų fizinės veiklos, emocinio stabilumo, patiriamo streso, mitybos, alkoholio vartojimo, rūkymo ir kt.

Kraujospūdžio matavimas. Matuotis ramybės būsenoje, prieš matavimą patartina nerūkyti, negerti stiprios kavos, pailsėti bent 5, o dar geriau ir 10-15 minučių, nevartoti kraujospūdį veikiančių vaistų. Matuojama sėdint, padėjus dešinę ranką ant stalo (žastas širdies aukštyje), atlikti iki 3 matavimų ir išsivesti vidutinius dydžius bei pildyti kraujospūdžio matavimo grafiką, kurį vėliau neštis pas gydytoją.

Kraujospūdžio vertinimas. Optimalus suaugusio žmogaus kraujospūdis yra apie 120/80 mm Hg (gyvsidabrio stulpelio milimetrų). Didesnį už 140/90 kraujospūdį – gydyti būtina, nes tai vienas iš pavojingų širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys.

  • Reguliariai tikrintis sveikatą ir savalaikiai pastoviai gydytis. Laikantis gydytojo rekomendacijų ir nuolat kraujospūdį kontroliuojant, galima išvengti hipertenzijos komplikacijų.

Kviečiame pasinaudoti Lietuvoje nemokamai vykdomos širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupės prevencinė programos, skirtos vyrams nuo 40 iki 55 metų ir moterims nuo 50 iki 65 metų amžiaus paslaugomis. Šio amžiaus asmenims kartą per metus šeimos gydytojas nustato rizikos veiksnius ir, jei reikia, sudaro individualų širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos planą (daugiau informacijos adr. http://www.vlk.lt/veikla/veiklos-sritys/prevencines-programos/sirdie-ir-kraujagysliu-ligu-prevencijos-programa ).

  • Bet kokių širdies kraujagyslių ligų profilaktikos ir gydymo būtina sąlyga, nepriklausomai nuo pasirinktų gydymo metodų, yra aktyvus, kryptingas ir ilgalaikis kasdienės gyvensenos būdo keitimas, šalinat rizikos veiksnius.

          Kviečiame Jus dalyvauti Jonavos Visuomenės sveikatos biuro, kartu su Jūsų šeimos gydytoju ir kitais specialistais vykdomoje nemokamoje profilaktinėje Širdies ir kraujagyslių bei cukrinio diabeto rizikos asmenų sveikatos stiprinimo programoje, skirtoje 40-65 m. ir kitiems bet kokio amžiaus asmenims, pagal sveikatos būklę priskiriamiems šių ligų rizikos grupės asmenims (daugiau informacijos adr. https://www.jonavavsb.lt/images/pdf/2017/2018.pdf ).

 

Rūta Pugačiauskienė,

Jonavos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro

visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė

 

Skip to content