fbpx
Startavo kampanija „Paauglystė yra visiškai normalu“

Startavo kampanija „Paauglystė yra visiškai normalu“

Trečiadienį startavo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos inicijuota informacinė kampanija „Paauglystė yra visiškai normalu“, kuria siekiama parodyti, kad paauglystės iššūkiai yra natūralūs ir būdingi visiems, o kreiptis pagalbos dėl to – irgi normalu. Tarnybos vadovė Ilma Skuodienė tikisi, kad kampanija padės įsijausti į paauglių problemas, o galbūt – ir padės sumažinti smurto atvejų prieš paauglius skaičių.

„Paauglystė – kardinalių pokyčių metas vaikams, iššūkių tuo metu kyla ir suaugusiesiems. Svarbu nepamiršti, kad iškilusių problemų smurtas neišspręs, tam yra kitų, kur kas geresnių būdų“, – teigia I. Skuodienė. „Kampanijos tikslas – sumažinti smurto atvejų prieš paauglius skaičių, kuris vis dar sudaro liūto dalį tarp visų smurto prieš vaikus atvejų“, – priduria ji. Tarnybos duomenimis, pernai prieš 10–17 metų vaikus užfiksuoti 1859 galimi smurto atvejai iš 2935. Apie dalį jų gali būti iš viso nepranešama. „Tėvams reaguojant į pasikeitusį paauglių elgesį svarbu išlaikyti ramybę, vengti nuolatinių priekaištų, „nekalbadienių“, konfliktų, o svarbiausia – vengti smurto. Svarbu turėti bendros veiklos, nepamiršti pagirti vaikus, jiems padėkoti, taip pat pasistengti suprasti ir emociškai palaikyti“, – tvirtina tarnybos direktorė. Ji taip pat pabrėžia, kad svarbu tėvams ir kitiems paauglių gyvenime dalyvaujantiems suaugusiesiems atkreipti dėmesį į vaikų psichikos sveikatą, skirti jos stiprinimui daugiau dėmesio. „Tai ypač svarbu po COVID-19 pandemijos, kurią išgyventi buvo itin sunku. Būtent šiuo laikotarpiu paauglių santykiai su tėvais galėjo blogėti dėl kylančių iššūkių, įtampų, susijusių su mokymusi, darbu ar buitimi, daugėjo nerimą, stresą patiriančiųjų, suicidines mintis išreiškiančių jaunų žmonių“, – pasakoja I. Skuodienė. Daugiausia į „Vaikų liniją“ kreipiasi būtent paaugliai – pernai jie sudarė 56 proc. besikreipusiųjų. Dažniausiai skambinama dėl įvairių sunkumų – savižudybės, santykių su tėvais ir draugais. I. Skuodienė primena, kad ieškoti pagalbos, jeigu jos prireikia, yra visiškai normalu, o galimybių kreiptis pagalbos tikrai yra nemažai. Svarbiausia žinoti, kur ir kaip tą pagalbą rasti. Kartais kreiptis pagalbos būtina.

Sveikatos apsaugos ministro patarėja Simona Bieliūnė sako, kad natūralu paauglystėje kylančius iššūkius bandyti išspręsti savo jėgomis, tėvai gali būti tie, kurie išklauso, padeda suprasti jausmus, ieškoti sprendimų ir nusiraminimo būdų, tinkamos veiklos. Visgi kartais situacija gali negerėti – būtent tada būtina kreiptis pagalbos. „Kreipimasis į specialistus nereiškia, kad tėvams arba globėjams nepavyko, jie nesusitvarkė ar yra nesėkmingi. Kreipimasis reiškia, kad tėvai ar globėjai neignoruoja vaiko emocinės būklės ir elgesio bei adekvačiai įvertina vaiko poreikius, siekia jam padėti“, – sako S. Bieliūnė. Jos teigimu, tėvams ar globėjams reikia nebijoti su vaikais kalbėtis apie pagalbos galimybes, išklausyti jų nuomonę ir spręsti šiuos klausimus kartu. Vienas pagalbos būdų, pasak patarėjos, yra emocinės paramos linijos, skirtos tiek jaunimui, tiek tėvams – tai gali padėti atrasti naujų įžvalgų dėl esamos situacijos. „Ši greita pagalba tinkama tais atvejais, kai reikia išklausymo, pasikalbėjimo apie sunkumus „čia ir dabar“, – teigia sveikatos ministro patarėja.

Ji taip pat sako, kad Lietuvoje plačiai prieinamos psichologinės gerovės paslaugos, atsiradusios COVID-19 pandemijos metu. Psichologo konsultacijos, grupiniai užsiėmimai ar savitarpio parama teikiama per visuomenės sveikatos biurus visose savivaldybėse.

„Šios paslaugos itin tinkamos, kai susiduriama ne su sutrikimais, o sunkumais. Kitaip tariant, išgyvenant skyrybas, susidūrus su elgesio problemomis, netekties atveju ar dėl kitų socialinių veiksnių prireikus pagalbos tiek stiprinti psichikos sveikatą, tiek gauti psichologinę pagalbą“, – pasakoja S. Bieliūnė. Savivaldybėse taip pat veikia psichikos sveikatos centrai, kurių komandos pasiruošusios padėti tiek paaugliams, tiek jų tėvams. Juose teikiamos psichiatro, medicinos psichologo, socialinio darbuotojo konsultacijos, vykta grupiniai užsiėmimai, kai kuriuose iš jų organizuojamos psichoterapijos, psichosocialinės reabilitacijos paslaugos. Visa ši pagalba teikiama nemokamai ir prieinama visoje Lietuvoje.

Daugiau aktualios informacijos apie psichikos sveikatą, vaikų ir tėvų tarpusavio santykius ir pagalbos galimybes galima sužinoti apsilankius nacionalinėje platformoje www.pagalbasau.lt

Paauglystės užduotis – tapatumo paieška

Paauglystės užduotis – tapatumo paieška

Paauglystės etape aktyviai formuojasi Aš vaizdas, tad ypač svarbi tampa savęs pažinimo tema. Aš vaizdas – tai žinios ir nuomonė apie patį save. Paaugliui svarbu ieškoti autentiško savojo Aš, rasti atsakymus į tokius klausimus kaip: „Kas aš esu?“, „Koks aš noriu būti?“, „Ko aš noriu gyvenime siekti?“, „Kas man svarbu?“…. O tai nėra taip paprasta – juk skirtingose situacijose galime būti skirtingi.

Birželio 10 d. vyko LMS Jonavos rajono savivaldybės moksleivių savivaldos organizuojama mokinių savivaldų konferencija „Atsakymas – aš“. Jos metu su mokiniais aptarėme Aš vaizdo sampratą ir formas:

  • Realusis Aš – koks aš esu iš tiesų. Su savo silpnybėmis ir stiprybėmis. Realusis aš pasireiškia kai esame namie, ar su pačiais artimiausiais žmonėmis.
  • Idealusis Aš – koks aš norėčiau būti, tobuliausia, siekiama savęs versija. Idealusis Aš dominuoja, kai pavyzdžiui mokomės, naudojame makiažą – norime būti tobulesni, nei šiuo metu iš ties esame.
  • Viešasis Aš – kokį save pateikiu aplinkiniams. Jis dominuoja, kai aplinkiniams stengiamės parodyti save iš gerosios pusės. Pavyzdžiui, kai rodome tik linksmą nuotaiką ar demonstruojame turintys prabangių daiktų.

Visų trijų Aš vaizdų dermė yra labai svarbi. Kuo Realusis Aš ir Idealusis Aš labiau nutolę vienas nuo kito, tuo labiau asmuo savimi nepatenkintas, nusivylęs. Ir priešingai – kuo jie artimesni vienas kitam, tuo geriau jaučiamės patys su savimi. Tuo aukštesnė mūsų savivertė. Jei Viešasis Aš nutolęs nuo Realaus Aš, kyla autentiškumo problemos, gali kilti konfliktų bendravime su aplinkiniais.

Aš vaizdo pažinimui ir formavimuisi labai svarbūs aplinkiniai, o ypač – bendraamžiai ir jų reakcijos į paauglį. Tai gali būti žodinis pasakymas, pavyzdžiui „Pastebėjau, kad puikiai atlieki smulkias užduotis, esi kantrus“, arba neverbali žinutė, pavyzdžiui, garsus klasioko prunkštelėjimas, kai užkliuvus nuo stalo numetamas penalas. Paauglys tai gali suprasti savaip: „iš manęs juokiasi, turbūt atrodau nerangi“. Natūralu, kad tokia mintis gali kelti gėdos, nusivylimo jausmus ir palaikyti žemesnį savęs vertinimą.

Neretai jaunuoliai būna perdėtai susikoncentravę į bendraamžių reakcijas, nes tai itin svarbus savęs pažinimo šaltinis. Užsiėmimų metu mokiniai mokėsi pastebėti vienas kito stiprybes, suteikti vienas kitam pastiprinantį grįžtamąjį ryšį. Akcentavome, kad prasminga orientuotis į savo stiprybes ir unikalumą, kelti realius lūkesčius savo Idealaus Aš vaizdui. Susitikimo gale mokiniai išsakė malonią nuostabą, kiek teigiamų dalykų apie save sužinojo užsiėmimo metu.

Dėkojame organizatoriams LMS Jonavos rajono savivaldybės moksleivių savivaldai (JRSMS) už renginio, orientuoto į mokinių asmeninį tobulėjimą, organizavimą, bei kvietimą prie jo prisidėti.
Psichologė Gintarė Skačkauskienė.

VšĮ Krizių įveikimo centre profesinės savanorystės pagrindu teikiamos psichologinio konsultavimo paslaugos.

VšĮ Krizių įveikimo centre profesinės savanorystės pagrindu teikiamos psichologinio konsultavimo paslaugos.

Krizinis laikotarpis kiekvieno žmogaus gyvenime – tai laikas, kuomet tvarkytis su sudėtingais, sukrečiančiais įvykiais ir išgyvenimais nebepakanka iki tol turėtų asmeninių resursų, prarandamas saugumo, kontrolės jausmas. Galimybė dalintis išgyvenimais ir patirtimi padeda atgauti emocinę pusiausvyrą.

Jei jaučiate, kad šiuo nelengvu gyvenimo laikotarpiu jums yra reikalinga psichologinė parama ir konsultacija su psichologu – kviečiame kreiptis į „Krizių įveikimo centrą“.

·       Teikiame individualias psichologo konsultacijas gyvai, per Skype, Messenger ir telefonu.
·       Pirmoji konsultacija nemokama, be išankstinės registracijos.
·       Konsultacijos teikiamos centro darbo valandomis: pirmadieniais-penktadieniais 16-20 val., šeštadieniais 12-16 val.
·       Daugiau informacijos rasite čia: https://krizesiveikimas.lt

MINDFULNESS mokymų programa Jonavos įstaigų darbuotojams

MINDFULNESS mokymų programa Jonavos įstaigų darbuotojams

Siekiant stiprinti miesto gyventojų psichologinį atsparumą, ugdyti gebėjimus valdyti stresą ir emocijas, Jonavos visuomenės sveikatos biuras organizuoja 6 val. Mindfulness (įsisąmoninimo) mokymus įstaigų darbuotojams. Šioje programoje suteikiama teorinių žinių ir praktinių įgūdžių, kaip išlaikyti vidinę ramybę kasdienių darbų gausoje, įtampą keliančiose situacijose. Šie mokymai Jonavos įmonių darbuotojams yra nemokami – juos finansuoja Jonavos visuomenės sveikatos biuras, iš tikslinės valstybinės dotacijos skirtos psichikos sveikatos stiprinimui.

Mokymuose jau sudalyvavo Jonavos r. savivaldybės viešosios bibliotekos, Jonavos r. socialinių paslaugų centro, Jonavos vaiko ir šeimos gerovės centro, Jonavos Kultūros centro darbuotojai. Greitu metu mokymuose sudalyvaus ir Jonavos ligoninės, Šilumos tinklų kolektyvai. Norime pasidžiaugti ir padėkoti, jog įstaigos rūpinasi darbuotojų psichologine gerove, yra suinteresuotos specialistų psichologinio atsparumo stiprinimu. Šis bendradarbiavimas padeda kurti sveikesnę, psichologiškai tvirtesnę ir asmeniniam augimui palankesnę darbo aplinką.

  • Norint rezervuoti 6 val. mokymus kolektyvui užklausą prašome siųsti el. p.:gintare.skackauskiene@jonavavsb.lt arba tel.nr.: 864544985
  • Šiuo metu taip pat renkama tęstinė, gegužės-birželio mėn. 8 kassavaitinių susitikimų grupė tiems, kurie dalyvavo 6 val. mokymuose. Daugiau informacijos ir registracija: https://forms.gle/rVC6wpbjzzbia8icA

 

DAUGIAU APIE MINDFULNESS 6 VAL. PROGRAMĄ

Programa: Mindfulness (įsisąmoninimu) grįstas streso ir emocijų valdymas
Mokymai paremti MBSR (mindfulness grįsto streso valdymo) programa

Trukmė:  6 val. (skaidoma į 2 susitikimus + nuotolinis susitikimas norintiems papildomai)
Mokymai skirti:  tiems, kurie jaučia, kad jų gyvenimo yra daug streso, ir tiems, kurie tiesiog yra smalsūs ir nori sužinoti apie šį metodą.
Mokymų tikslai:

  • Supažindinti su vienu naujausių šiuolaikinės praktinės psichologijos metodų, kurio paskirtis – ne tik mažinti patiriamą įtampą, stiprinti emocinį stabilumą ir atsparumą stresui, bet ir ugdyti savivoką ir gebėjimą ja remtis priimant sprendimus.
  • Sudaryti sąlygas išmokti pratimų, padėsiančių sumažinti nerimą ir įtampą, stiprinančių atsparumą stresui, ugdančių įprotį naudotis savistaba priimant sprendimu ir bendraujant.

Mokymų temos:

  • Pagrindinės idėjos, kuriomis paremtas metodas, ir jo kilmės priešistorė.
  • Kaip veikia mano psichika? Praktikos ir pratimai, skirti dėmesingumui ir jo stiprinimui, palaikymui.
  • Kūno ir psichikos vienovė. Pastabumo kūnui praktikos. Santykis į kūną ir kai kurie mąstymo įpročiai.
  • Mintys ir emocijos. Pratimai, orientuoti į minčių pastebėjimą ir įsisąmoninimą.
  • Stresas – emocija, būsena,“stresinės” mintys… Kaip dėmesingumas gali padėti tvarkytis su stresu?
  • Atjauta sau ir pasirūpinimimas savimi. Mindfulness praktikų integravimas į kasdienybę.

 Sudalyvavę mokymuose dalyviai gebės:

  • Praktiškai taikyti išmoktus pratimus esant poreikiui (pvz., kilus įtampai).
  • Atlikti išmoktus pratimus kaip kasdienes praktikas, padedančias palaikyti emocinį stabilumą ir įgyti daugiau atsparumo stresui.
  • Peržiūrėti ir keisti kai kuriuos mąstymo bei elgesio įpročius, palaikančius nerimą, stresą, konfliktišką bendravimą ir pan.

 

DAUGIAU APIE LEKTORĘ IR MINDFULNESS METODĄ

    Lektorė Eglė Masalskienė 

  • 20 metų suaugusiųjų mokymo patirtis.
  • 9 metų psichologinio konsultavimo patirtis.
  • 10 metų mindfulness grįstų metodų praktikavimo ir mokymo patirtis. 
  • Aukštasis universitetinis  išsilavinimas (psichologija, Vilniaus Universitetas).
  • Papildomi kursai: kognityvinė elgesio terapija (2011-2014), mindfulness metodai (2011), coaching (2013), DIAMEE programa (2013-2015)
  • Podiplominės universitetinės studijos (įsisąmoninimu grįstų kognityvinės elgesio terapijos metodų taikymas, Sveikatos Mokslų Universitetas, 2016-2017). Mindfulness mokytojų programa (2017).

Ekspertinės sritys: streso valdymas, emocinis atsparumas, konfliktų sprendimas, į dialogą orietuoto bendravimo lavinimas (pagal DIAMEE programą ir kt.), savęs ir kitų pažinimas, kt.

 Šiek tiek dar apie mindfulness: Į mūsų kultūrą tai atėjo kaip sąmoningo dėmesingumo sau, kitiems ir aplinkai mokymas, kuriame atsispindi budistinės filosofijos tradicija, tačiau kuris yra skirtas šiuolaikiniam vakarietiškam žmogui, siekiančiam ne tik daryti tam tikras praktikas, bet ir suprasti, kodėl metodas veikia ir kaip.
Metodo autorius – Jon Kabat-Zinn (JAV), medicinos mokslų daktaras. Dar prieš sukurdamas metodą, jis domėjosi, tyrė ir pats praktikavo jogą bei Zen’ą. Šiuolaikiniai Mindfulness grįsti metodai, kuriuos psichologai naudoja kaip emocijų valdymo, energingumo palaikymo, kryptingumo ir kūrybiškumo lavinimo priemones, idealiai atitinka taip vadinamus psichohigienos reikalavimus ir yra atskirti nuo bet kokios religijos.

Kaip tai veikia? Kai įgundame patys sąmoningai valdyti savo reakcijas, vis rečiau nutinka taip, kad būtume valdomi emocijų, “prikibusių” minčių, besikartojančių situacijų ar manipuliuoti nusiteikusių žmonių. Toks įgūdis ateina per praktikas, kurias ir siūlo metodas, pavadintas “Mindfulness (įsisąmoninimu) grįstas streso valdymas”.
Viena dalis praktikų yra formalios (pratimai-meditacijos), kita dalis praktikų – tai kasdienės veiklos, kurias siekiame atlikti susitelkdami į tai, ką darome ir patiriame bei atsisakydami vertinimo.

Ką apie mindfulness metodą  sako mokslas? Mindfulness efektyvumas patvirtintas: mažinant dėl įvairių priežasčių kilusį streso lygį, gydant depresiją, nerimo sutrikimus, priklausomybes, metant svorį, mažinant lėtinį skausmą… Ypač tinka ugdant atsparumą stresui dirbantiems tokius darbus, kurių metu patiriama daug įtampos (medikams, mokytojams, kariškiams ir kt.…). Medikams ir psichoterapeutams, kaip aprodė tyrimai, dėmesingumo treniravimas padėjo išlavinti profesijai reikalingus įgūdžius ir savybes, reikalingus dirbant su žmonėmis – jie tapo labiau atjaučiantys, tuo tarpu patys patyrė mažiau streso, nerimo ir depresiškumo.

Tyrimai parodė, kad medituojantys geriau atpažįsta kitų jausmus, nejausdami dėl to emocinės perkrovos (emocinis išsekimas arba “perdegimas” iš esmės yra emocinė perkorva arba “empatijos pervargimas”).
Išaugęs dėmesingumas susijęs su daugiau teigiamų emocijų, ir tai pastebima jau kitą dieną ;).

Pokyčiai stebimi ne vien psichologiniai. Neurofiziologiniai tyrimai parodė, kad praktikuojant mindfulness meditacijas (reguliariai apie 8 sav. atliekant mindfulness pratimus), pastebimi pokyčiai smegenyse. Pvz., padidėja smegenų srities, vadinamos sala, aktyvumas: sala yra atsakinga už savasties jausmą, empatiją, emocijų raišką ir atpažinimą – tiek savo, tiek kitų. Taip pat pagerėja ryšiai tarp migdolinio kūno ir smegenų sričių, atsakingų už sėkmingą emocinį reguliavimą. Meditacija veikia priekinės smegenų žievės aktyvumą, taip pat ji susijusi su gumburo deaktyvacija – ir tai sąlygoja subjektyviai jaučiamo skausmo mažėjimą.

Ko išmokstama praktikuojant mindfulness?

  • Būti dėmesingais ir susikaupti (koncentracijos).
  • Pripažinti savo mintis, jausmus ir kūno pojūčius bei impulsus veikti (atidumo ir atjautos sau).
  • „Paleisti“ mintis, įspūdžius, prisiminimus ar santykius (vidinio laisvumo).
  • “Įsijungti buvimo režimą” vietoj nerimastingos veiklos (vidinės energijos atstatymo).
  • Įsisąmoninti savo ir kitų pozicijas bendravimo schemose (refleksijos ir atjautos).
  • Sąmoningai pasirinkti, kada į  ką  orientuoti mintis ir jausmus (sąmoningumo).

Pagalba tėvams geriau suprasti savo vaikus

Pagalba tėvams geriau suprasti savo vaikus

Tinkamas ekranų naudojimas:

Virtualus pasaulis – realus poveikis. Džiaugsmai ir rūpesčiai, su kuriais vaikai susiduria būdami prie ekranų, paveikia juos taip pat stipriai, kaip ir realiame gyvenime. Ekranas gali būti naudingu įrankiu tyrinėti, mokytis, kurti, bendrauti, bet, kaip ir gatvėje, vaikai čia gali susidurti su įvairiomis grėsmėmis. Žalingas turinys, patyčios, sekstingas, viliojimas – tik dalis pavojų, su kuriais vaikai susiduria internete. Mokykime vaikus tinkamų įgūdžių, kaip sudėtingame virtualiame pasaulyje elgtis saugiai. Daugiau informacijos apie emocinę sveikatą – www.pagalbasau.lt. Nemokamai su psichologu pasitarkite „Tėvų linijoje“, 8 800 900 12.

Ar žinote, koks turinys internete šiandien pasiekė Jūsų vaiką? Norint, kad vaikas internete išvengtų netinkamo turinio, jam turėtų būti prieinami tik saugūs įrenginiai su įdiegtais tėvų kontrolės įrankiais – įvairiais nustatymais, kurie padeda kontroliuoti, ką vaikas mato internete. Vis dėlto, internetinėje erdvėje gausu pavojų, tad patikinkite vaiką, kad jeigu susidurtų su netinkamu turiniu, kuris trikdo, gąsdina, neramina, jis nebus nubaustas ir visada gali kreiptis į jus. Daugiau informacijos apie emocinę sveikatą – www.pagalbasau.lt. Nemokamai su psichologu pasitarkite „Tėvų linijoje“, 8 800 900 12.

Amžiaus ribojimai socialiniuose tinkluose: kodėl svarbu laikytis? Visi socialiniai tinklai ir jų išmaniųjų telefonų programėlės turi amžiaus apribojimus. Daugeliu populiarių socialinių tinklų oficialiai galima naudotis nuo 13 metų. Svarbu laikytis nurodytų amžiaus apribojimų, nes bendravimas socialiniame tinkle reikalauja didelės socialinės ir emocinės brandos, gebėjimo reaguoti į sudėtingas situacijas ar galimai trikdantį turinį, taip pat priimti saugius sprendimus. Daugiau informacijos apie emocinę sveikatą – www.pagalbasau.lt. Nemokamai su psichologu pasitarkite „Tėvų linijoje“, 8 800 900 12.

Susitarimai dėl laiko prie ekranų – misija įmanoma. Tyrimai rodo, kad aiškių susitarimų šeimoje laikymasis padeda vaikams susiplanuoti ir laiką prie ekranų. Padėkite vaikams suplanuoti ir laikytis sveikos dienos rutinos: pakankamai išsimiegoti, pavalgyti ir pajudėti, pabūti lauke. Svarbu, kad vaikai kiekvieną dieną turėtų pakankamai „gyvo“ bendravimo ir patirtų sėkmę atlikdami savo pareigas. Aptarkite su vaiku, kada ir kur namuose naudojami ekranai. Būkite vaikams pavyzdžiu, puoselėkite bendrą šeimos laiką be ekranų. Daugiau informacijos apie emocinę sveikatą – www.pagalbasau.lt. Nemokamai su psichologu pasitarkite „Tėvų linijoje“, 8 800 900 12.

Netinkamas seksualinis turinys ir prievarta internete. Vaikus gali neigiamai paveikti pornografinis turinys, seksualinis viliojimas, sekstingas (nuogo kūno video, nuotraukos, seksualinio turinio žinutės). Svarbu, kad vaikai ir paaugliai gautų amžių atitinkančią informaciją apie grėsmes internete ir pagalbos galimybes susidūrus su jomis. Jei vaikas papasakoja apie patirtą seksualinę prievartą, reaguokite rimtai, išklausykite ir palaikykite jį, kreipkitės pagalbos. Daugiau informacijos apie emocinę sveikatą – www.pagalbasau.lt, kaip apsaugoti vaikus – www.pvcmokymai.lt. Nemokamai su psichologu pasitarkite „Tėvų linijoje“, 8 800 900 12.

Ankstyvųjų vaikų emocinių ir elgesio sunkumų atpažinimas bei psichologinės pagalbos galimybės:

Kaip reaguoti į agresyvų vaiko elgesį? Pasistenkite išlikti ramūs ir ramiai pasakykite, kad matote, jog vaikas negerai jaučiasi, jam kyla pyktis. Pabrėžkite, kad normalu taip jaustis, tačiau svarbu pyktį reikšti tinkamais būdais – reikia pasistengti, kad netinkamais žodžiais ar veiksmais nesužeistum kito. Padėkite vaikui nusiraminti ir paklauskite, koks jo nuomone, šioje situacijoje galėtų būti geriausias sprendimas. Daugiau informacijos apie emocinę sveikatą – www.pagalbasau.lt. Nemokamai su psichologu pasitarkite „Tėvų linijoje“, 8 800 900 12.

Kas padeda mažinti brolių ir sesių konfliktus? Vienas svarbiausių dalykų – pasistenkite nelyginti vaikų tarpusavyje. Tai menkina jų savivertę, žadina konkurenciją, didina priešiškumą, o santykyje su tėvais vaikai pradeda jaustis nesaugūs ir bando įvairias įsiteikimo strategijas. Brolių ir sesių santykių darnai padeda, kai tėvai pastebi jų individualius poreikius ir gebėjimus, vienodai vertina už pasiekimus ir laimėjimus. Daugiau informacijos apie emocinę sveikatą – www.pagalbasau.lt. Nemokamai su psichologu pasitarkite „Tėvų linijoje”, 8 800 900 12.

Kokie ženklai rodo galimus valgymo sutrikimus? Atkreipkite dėmesį, jei vaikas ar paauglys atsisako anksčiau valgytų patiekalų, vengia valgyti kartu su šeima ar draugais, ženkliai mažina maisto porcijas, pradėjo itin daug sportuoti, slepia savo kūną po laisvais drabužiais. Ankstyva pagalba neįkainojama, užkertant kelią paauglystėje prasidedantiems valgymo sutrikimams. Daugiau informacijos apie emocinę sveikatą – www.pagalbasau.lt. Nemokamai su psichologu pasitarkite „Tėvų linijoje”, 8 800 900 12.

Kaip padėti nerimaujantiems vaikams? Stiprų nerimą vaikai gali išgyventi dėl artimųjų ir savo sveikatos, atsiskaitymų mokykloje, santykių su draugais, bijodami apsikvailinti, patirti gėdą ar patyčias, dėl ateities nežinomybės ir daugelio kitų dalykų. Stiprus nerimas sutrikdo miegą, valgymą, trukdo susikaupti ar džiaugtis įprastai maloniais dalykais. Nerimaujantys vaikai gali būti išsiblaškę, atsiriboję, dirglūs, verksmingi, elgtis piktai. Pasikalbėkite su vaiku apie jį neraminančias situacijas ir mintis, apsvarstykite, „kas bus, jeigu…“. Išmokykite nusiraminimo technikų: kvėpuoti, perkelti dėmesį į kitus dalykus, medituoti. Padėkite vaikams išlaikyti kasdienę rutiną ir fizinį aktyvumą, daugiau laiko leiskite kartu, patikinkite, kad esate šalia. Daugiau informacijos apie emocinę sveikatą – www.pagalbasau.lt. Nemokamai su psichologu pasitarkite „Tėvų linijoje“, 8 800 900 12.

Kas padeda spręsti konfliktus? Laikantis tam tikrų principų ir konfliktus priimant kaip natūralią tėvų ir vaikų santykių dalį, juos spręsti kur kas lengviau. Pirmiausia reikėtų nusiraminti patiems tėvams, tada išklausyti vaiką ar paauglį, sugerti dalį jo audringų emocijų ir ieškoti galimo konflikto sprendimo. Visada naudinga pagalvoti, koks konkretaus  konflikto su vaikais ar paaugliais  sprendimo būdas būtų konstruktyvus, mokytų  deramai atstovėti savo nuomonę arba protingai ieškoti kompromisų. Po konflikto visada svarbu pripažinti savo klaidas ir susitaikyti su vaiku ar paaugliu. Daugiau informacijos apie emocinę sveikatą – www.pagalbasau.lt. Nemokamai su psichologu pasitarkite „Tėvų linijoje“, 8 800 900 12.

Vaikų psichikos stiprinimo galimybės:

Koks vaiko elgesys rodo, kad jis patiria sunkumų? Atkreipkite dėmesį, jei vaikas ar paauglys nustoja domėtis anksčiau patikusiomis veiklomis, sumažėja motyvacija mokytis, jam sunku susikaupti, vengia bendrauti su draugais, dažnai skundžiasi galvos ir pilvo skausmais, pradeda agresyviai elgtis. Šie ženklai rodo, kad vaikas ar paauglys susidūrė su sunkumais ir jam reikalinga suaugusiųjų pagalba. Daugiau informacijos apie emocinę sveikatą – www.pagalbasau.lt. Nemokamai su psichologu pasitarkite „Tėvų linijoje“, 8 800 900 12.

Vaiko savijauta, dėl kurios reikėtų susirūpinti. Atkreipkite dėmesį, jei vaiką ar paauglį apėmė ilgalaikė liūdna ar paniurusi nuotaika, jis išgyvena nerimo, prislėgtumo, vienišumo jausmus, apie save ir savo gebėjimus atsiliepia neigiamai, tampa gynybiškas, užsisklendžia emociškai ir vengia kalbėti apie savo jausmus. Labai svarbu neatidėliojant reaguoti, suprasti pasikeitusios savijautos priežastis ir padėti vaikui ar paaugliui įveikti jį užklupusius sunkumus. Daugiau informacijos apie emocinę sveikatą – www.pagalbasau.lt. Nemokamai su psichologu pasitarkite „Tėvų linijoje“, 8 800 900 12.

Kaip stiprinti vaiko pasitikėjimą savimi? Dažniau pastebėkite ir atkreipkite vaiko dėmesį į dalykus, kurie jam sekasi ir priminkite konkrečius veiksmus, kurie padėjo sėkmingai susitvarkyti su iššūkiais praeityje. Padėkite rasti laiko tarp namų darbų užsiimti kūrybine veikla, pabrėžkite ne rezultatą, bet savybes ir pastangas, kurios padėjo kažką sukurti. Įtraukite vaiką ir paauglį į bendras šeimos veiklas. Daugiau informacijos apie emocinę sveikatą – www.pagalbasau.lt. Nemokamai su psichologu pasitarkite „Tėvų linijoje“, 8 800 900 12.

Kaip mokyti vaiką nusiraminti? Užvaldžius stipriems jausmams, vaikai dažniausiai elgiasi impulsyviai, neapgalvotai ir netinkamais būdais išreiškia emocijas. Pirmiausia išmokykite vaiką tris kartus giliai įkvėpti ir iškvėpti per pilvą. Tuomet galima išbandyti lėtą skaičiavimą atgal nuo 10 iki 1. Dar vienas būdas – galvoti apie raminančius dalykus. Nusiraminti padeda ir kalbėjimas mintyse – priminimas sau sustoti, nusiraminti ir pagalvoti, ką daryti toliau. Daugiau informacijos apie emocinę sveikatą – www.pagalbasau.lt. Nemokamai su psichologu pasitarkite „Tėvų linijoje“, 8 800 900 12.

Kaip kurti artimą ryšį su vaiku? Daugiau kalbėkitės ir domėkitės vaiko kasdieniais reikalais, pomėgiais ir rūpesčiais. Susitarkite dėl reguliaraus individualaus laiko, kurį leisite kartu su vaiku ir visą dėmesį skirsite tik jam. Kartu nuspręskite, kokias užduotis vaikas galėtų atlikti namuose. Tai padės lygiavertiškai pasidalinti atsakomybėmis ir jaustis jam šeimos dalimi. Padėkite vaikui ir paaugliui susikurti dienos rutiną, kuri suteiks pastovumo ir saugumo jausmą. Daugiau informacijos apie emocinę sveikatą – www.pagalbasau.lt. Nemokamai su psichologu pasitarkite „Tėvų linijoje“, 8 800 900 12.

Kviečiame įmones dalyvauti Psichikos sveikatos gerinimo mokymuose

Kviečiame įmones dalyvauti Psichikos sveikatos gerinimo mokymuose

Jonavoje vykdomi mokymai „Psichikos sveikatos kompetencijų didinimo įmonių darbuotojams“, kuriuos organizuoja Jonavos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras.

Mokymų tikslas – didinti darbdavių ir darbuotojų žinias apie psichikos sveikatą darbe ir stiprinti jų kompetenciją psichikos sveikatos srityje, pagrindinį dėmesį skiriant darbuotojų atsparumo psichikos sveikatos rizikos veiksniams didinimui ir psichosocialinės aplinkos darbovietėse gerinimui.

Šiuo metu jau yra įvykę mokymai: Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokykloje, Jonavos socialinių paslaugų centre ir Jonavos globos namuose. Turime labai gerų atsiliepimų apie mokymus vedančią Europos sertifikuotą psichologę, dirbančią klinikinėje ir sveikatos srityje Valiją Šap.

Mokymai apima individualų įmonės darbuotojų situacijos įvertinimą ir jų kompetencijos didinimą, kuriuos veda psichologai ir profesinės sveikatos specialistai. Jų trukmė – 32-40 kontaktinės valandos, pagal suderintą mokymų tvarkaraštį. Organizuojami dalyvių grupėms nuo 8 iki 20 darbuotojų. Pasibaigus mokymams, mokymų dalyviams išduodami dalyvavimo Psichikos kompetencijų didinimo veikloje pažymėjimai.

Mokymų temos:

  • psichikos sveikatos samprata, įtampa darbe ir jos įveika;
  • psichosocialiniai darbo aplinkos veiksniai, psichologinio smurto, persekiojimo ir kitų žalingų psichosocialinių darbo aplinkos veiksnių apraiškos darbo kolektyvuose, jų prevencija, taikant mokslu ir praktika grįstas streso valdymo programas;
  • darbingumas, jam įtakos turintys veiksniai, darbo ir asmeninio gyvenimo derinimo galimybės, profesinis perdegimas, jo priežastys ir prevencija;
  • organizacinės priemonės įmonės ir asmens lygmeniu, socialinė parama darbe: rizikos atpažinimas, prevencija, intervencija, kita darbuotojų grupei aktuali tema iš psichikos sveikatos srities, rekomendacijų, kaip savarankiškai tęsti veiklas įmonėje (įmonėse), parengimą.

Siekiant įgyvendinti psichikos sveikatos gerinimą darbo aplinkoje, kviečiame Jonavos rajono įmones dalyvauti psichikos sveikatos gerinimo mokymuose. Mokymai finansuojami iš valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos.

Dėl išsamesnės informacijos prašome kreipkitės telefonu 8 349 31064, 8 672 91761, ar el. paštu      danute.kacegaviciene@jonavavsb.lt

Veikla vykdoma vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro 2019 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. V-590 „Dėl psichikos sveikatos kompetencijų didinimo įmonių darbuotojams tvarkos aprašo patvirtinimo“.

 

 

 

 

 

Skip to content