fbpx
NACIONALINIO VISUOMENĖS SVEIKATOS CENTRO PRIE SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJOS KAUNO DEPARTAMENTO PRANEŠIMAS SPAUDAI: KARŠČIO POVEIKIS SVEIKATAI

NACIONALINIO VISUOMENĖS SVEIKATOS CENTRO PRIE SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJOS KAUNO DEPARTAMENTO PRANEŠIMAS SPAUDAI: KARŠČIO POVEIKIS SVEIKATAI

Atkreipiant dėmesį į artimiausių orų prognozes Lietuvoje, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie SAM Kauno departamento specialistai įspėja: pernelyg aukšta aplinkos temperatūra yra žalinga žmonių sveikatai.
Per didelis saulės spindulių ar šilumos kiekis gali susargdinti žmogų. Aplinkos temperatūra iki +30ºC yra sąlyginai komfortabili, daugiau nei +34ºC – ekstremali, daugiau nei +38ºC – žalinga sveikatai, o daugiau nei +42ºC siekianti aplinkos temperatūra yra pavojinga.

Veikiant karščiui ir saulei galimas nudegimas, perkaitimas, šilumos smūgis.
Perkaisti ir susirgti galima pernelyg ilgai būnant saulėje, sunkiai dirbant ar sportuojant karštą dieną, ilgai būnant karštoje aplinkoje (patalpoje, automobilyje ir kt.). Neretai net ir trumpalaikis karščio poveikis gali būti žalingas sveikatai. Veikiant karščiui, žmogaus organizmas turi sunkiai dirbti, tam kad palaikytų normalią kūno temperatūrą. Dažniausiai normali kūno temperatūra yra palaikoma prakaituojant, tačiau kartais to nepakanka, termoreguliacijos sistema perkraunama ir kūno temperatūra ima sparčiai kilti.

Didžiausią riziką susirgti, turi kūdikiai ir vaikai iki ketverių metų amžiaus; senyvo amžiaus (65 metų ir vyresni) asmenys; antsvorį turintys asmenys; asmenys, kurie pervargsta dirbdami ar sportuodami; sergantys širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, diabetu, epilepsija, psichinėmis ligomis ir kt.

Siekiant išvengti žalingo šilumos ir saulės poveikio Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie SAM Kauno departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja Orina Ivanauskienė rekomenduoja:
– Apsirenkite lengvais, laisvais, šviesiais rūbais (rekomenduojama iš natūralaus pluošto – linas, medvilnė ir kt.), gerai atspindinčiais saulės šilumą ir šviesą. Nepamirškite skrybėlės ir akinių nuo saulės.
– Gerkite daug skysčių. Sunkiai dirbant ar aktyviai sportuojant karštą dieną reikėtų išgerti 2-4 stiklines per valandą. Jei gydytojas paskyrė diuretikus (skystį varančius medikamentus) ar skysčius ribojančią dietą, dėl geriamų skysčių kiekio pasitarkite su juo. Negerkite labai šaltų skysčių, nes gali atsirasti pilvo spazmai, taip pat negerkite alkoholio, nes dar daugiau neteksite skysčių.
– Papildykite prarastas druskas ir mineralus (jų netenkama gausiai prakaituojant). Prarastą kiekį galima atstatyti specialios dietos pagalba bei geriant sultis ir mineralinį vandenį.
– Valgykite daugiau vaisių ir daržovių. Maistas (pavyzdžiui, mėsa), kuris turi daug baltymų, didina metabolinės šilumos gamybą ir skatina vandens netekimą.
– Saugokite odą nuo žalingo saulės spindulių poveikio, naudodami apsauginius kremus, kuriais reikia pasitepti 30 min. prieš išeinant į atvirą saulę. Odos apsauginius kremus reiktų rinktis pagal odos tipą ir apsaugos nuo saulės faktorių (SPF), kuris nurodytas ant pakuočių. SPF skaičius nurodo, kiek kartų priemonė padidina saugaus buvimo saulėje laiką. Mūsų klimato juostoje rekomenduojama naudoti 15-20 SPF ultravioletinių spindulių filtrus turinčias kosmetikos priemones.
– Nepalikite vienų mažamečių vaikų, senyvo amžiaus ir silpnos sveikatos žmonių bei savo augintinių automobilyje (net ir tuomet, jei visi langai atviri). Valandą išbuvus tvankiame automobilyje, gali ištikti šilumos smūgis.
– Karštą dieną dažniau užsukite į patalpas, kuriose oras yra kondicionuojamas, bent keletą valandų per dieną pabuvus vėsioje aplinkoje, ženkliai sumažėja su perkaitimu susijusių negalavimų atsiradimo tikimybė.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie SAM Kauno departamento specialistai taip pat nerimauja, kad atšilus orams padausės iškylautojų gamtoje, dėl to kyla grėsmė per maistą plintančių žarnyno infekcijų atsiradimui ir išplitimui.
Specialistai pataria iškyloms atsargiai rinktis maisto produktus, neplauti rankų, vaisių, daržovių, stalo inventoriaus bei indų atvirame vandens telkinyje. Reikėtų nepamiršti, kad paplūdimių maudyklose draudžiama plauti autotransporto priemones, maudyti gyvūnus. Iškylaujant vandens užterštumas didžiąja dalimi priklauso ir nuo pačių besimaudančiųjų. Pasirenkant iškylai vietą patartina įvertinti stovyklavietę bei maudynių vietą, nes neprižiūrimuose vandens telkiniuose gali būti patogeninių mikroorganizmų, virusų, kirmėlių, kurie patekę į žmogaus organizmą gali susargdinti žarnyno užkrečiamosiomis ligomis.

Erkių platinamomis ligomis užsikrėsti galima ir vasarą

Erkių platinamomis ligomis užsikrėsti galima ir vasarą

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) Kauno departamento specialistai informuoja, kad įsivyravę drėgni ir šilti orai puiki terpė erkėms išgyventi ir daugintis. Daugiamečiai erkių gausos stebėjimo duomenys rodo, kad gegužės-birželio mėn. erkių gausos rodikliai padidėja 2-3 kartus, lyginant su kovo-balandžio mėn., tad ir užsikrėtimo erkių platinamomis ligomis rizika ypač išauga. Vykdant entomologinio darbo funkciją, praeitą savaitę vieno apsilankymo Kleboniškio miške metu, surinktos 65 erkės, kurios perduotos Nacionalinei visuomenės sveikatos laboratorijai ištyrimui dėl Laimo ligos ir erkinio encefalito viruso nustatymo.

Erkės mėgsta drėgmę ir prieblandą, todėl gausiausia jų yra lapuočių miškuose. Dažniausiai erkės gyvena tose teritorijose, kur daug laukinių gyvūnų – nuolatinių jų maitintojų. Jų galima sutikti miško takelių pakraščiuose, tankiuose brūzgynuose – juose vešli žolė, daug perpuvusių augalų ir šakų. Nemažai erkių galima aptikti ir miško kirtimuose, kur daug senų kelmų bei šakų.

Žmogus erkių platinamomis ligomis (Laimo liga, erkiniu encefalitu, babezioze ir kt.) dažniausiai užsikrečia įsisiurbus užkrėstai erkei. Erkiniu encefalitu galima užsikrėsti ir vartojant nepasterizuotą, erkinio encefalito virusu infekuotą ožkų ir karvių pieną bei jo produktus.

Nuo erkinio encefalito geriausiai apsaugos skiepai. Patikimiausią ir ilgiausią apsaugą garantuoja 3 skiepų dozės: apie 99 proc. paskiepytųjų įgyja atsparumą erkiniam encefalitui 3-5 metams. Skiepijantis įprasta schema – pirmosios dvi dozės įskiepijamos 1-3 mėn. intervalu, vėliau trečiosios ir sustiprinančiosios dozės įskiepijimo intervalai priklausomai nuo vakcinos gamintojo skiriasi, bet dažniausiai trečioji vakcinos dozė įskiepijama 5-12 mėn. po antrosios. Pirmoji sustiprinamoji dozė įskiepijama 3 m. po trečios erkinio encefalito dozės. Skiepijantis „pagreitinta“ schema nuo erkinio encefalito priklausomai nuo vakcinos gamintojo pirmosios dvi dozės įskiepijamos 7-14 d. intervale, vėliau trečioji 21 d. arba 5-12 mėn. po antrosios dozės įskiepijimo. Pasiskiepijus „pagreitinta“ schema pirmoji sustiprinamoji erkinio encefalito dozė turi būti įskiepijama 12-18 mėn. arba po 3 m. priklausomai nuo vakcinos gamintojo.

Labai svarbu nepamiršti, kad erkinio encefalito įgytas imunitetas pasiskiepijus bet kuria schema su laiku linkęs išblėsti, todėl reikia jį nuolat palaikyti ir toliau skiepijantis imunitetą sustiprinančiomis erkinio encefalito vakcinos dozėmis. Priklausomai nuo amžiaus pasiskiepyti reikėtų kas 3-5 m.

Nuo Laimo ligos, babeziozės ir kt. erkių platinamų ligų Lietuvoje vakcinos nėra – belieka saugotis erkės įsisiurbimo.

NVSC Kauno departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Rima Gabrielaitė pataria, kaip išvengti erkės įsisiurbimo: vykdami į gamtą tinkamai apsirenkite – dėvėkite šviesius drabužius, pasiūtus iš lygaus audinio. Apykaklė ir rankogaliai turi būti prigludę prie kūno, kelnės įkištos į batus ar kojines. Drabužius ir atviras kūno vietas rekomenduojama apipurkšti repelentais – skysčiais, atbaidančiais erkes.

Periodiškai apžiūrėkite drabužius ir kūną – ar jais neropoja erkė. Ypač atkreipkite dėmesį į pažastų, kirkšnies sritis, kojas, liemenį, kaklą, galvą.

Poilsiui ir apžiūrėjimui pasirinkite atvirą, saulėtą aikštelę, kurioje nušienauta žolė. Erkės dažniausiai įsisiurbia poilsiaujant, nes judant raumenims joms sunkiau tai padaryti. Todėl gulėti žolėje ar sėdėti ant kelmų nepatartina.

Ką daryti, jei erkė jau įsisiurbė?

Jei erkė įsisiurbė, kuo greičiau ją ištraukite. Kuo ilgiau užsikrėtusi erkė bus įsisiurbusi, tuo daugiau ligos sukėlėjų yra tikimybė, kad paklius į organizmą. Aptiktą įsisiurbusią erkę reikia suimti pincetu kuo arčiau odos ir staigiu, tiesiu judesiu ištraukti, išvengiant erkės suspaudimo, sukiojimo, tampymo. Po to įkandimo vietą dezinfekuokite – nuplaukite muilu, patepkite spiritiniu tirpalu.

Nepamirškite apie žolėje tykančius pavojus ir keliaudami į kitas šalis – erkės paplitusios visame pasaulyje, taigi ligą galima parsivežti ir iš svetur.

 

 

VAIKŲ PROFILAKTINIO SVEIKATOS PATIKRINIMO METU – DĖMESYS TYMŲ IR RAUDONUKĖS IMUNOPROFILAKTIKAI

VAIKŲ PROFILAKTINIO SVEIKATOS PATIKRINIMO METU – DĖMESYS TYMŲ IR RAUDONUKĖS IMUNOPROFILAKTIKAI

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) Kauno departamento specialistai informuoja, kad prisidėdama prie Pasaulinės sveikatos organizacijos tikslų pašalinti tymus ir raudonukę pasaulyje Lietuva vykdo aktyvią šių ligų epidemiologinę priežiūrą bei skatina sustiprinti gyventojų kolektyvinį imunitetą, siekiant padidinti skiepijimo apimtis mažiausiai iki 95 proc. lygio.

2021 m. skiepijimai Lietuvoje tymų, raudonukės ir epideminio parotito vakcina (toliau – MMR) buvo nepakankami ir 2 m. vaikų amžiaus grupėje siekė tik 88,4 proc. (Kauno apskrityje 87,6 proc.), o 7 m. amžiaus grupėje – 88,3 proc. (Kauno apskrityje 85,6 proc.). Nuo tymų ir raudonukės šalyje liko neapsaugoti apie 3 tūkst. vaikų kiekvienoje amžiaus grupėje (Kauno apskrityje kasmet nepaskiepijama apie 500-700 vaikų kiekvienoje amžiaus grupėje). Mažėjant skiepijimo apimtims, mažėja kolektyvinis imunitetas visuomenėje ir kyla grėsmė vėl grįžti užkrečiamosioms ligoms, kurios valdomos profilaktiniais skiepais, tačiau seniai pamirštos, kaip pvz. raudonukė ar net galimi jų protrūkiai, kaip pvz. 2019 m. tymų.

NVSC Kauno departamento specialistai tėvams primena, kad vienintelė efektyvi priemonė, galinti suvaldyti tymus ir raudonukę yra profilaktinis skiepijimas. Įskiepijus dvi MMR vakcinos dozes, pasiekiama patikima ilgalaikė apsauga. Siekiant išvengti tymų viruso perdavimo ir šios ligos išplitimo, būtina nuolat palaikyti kolektyvinį imunitetą, paskiepijant ne mažiau 95 proc. asmenų (tiek vaikų, tiek suaugusiųjų). Lietuvoje vaikai, nuo tymų ir raudonukės skiepijami pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių 15-16,5 mėn. pirmąja MMR vakcinos doze, o 6-7 metų – antrąja doze.

Jei vaikas dėl įvairių priežasčių nebuvo paskiepytas laiku nuo tymų ir raudonukės, tokiu atveju gydytojas sudaro individualų skiepijimų planą, siekiant pasivyti Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendoriuje numatytus skiepijimus. Vaikams iki 18 m. skiepijimai nuo tymų ir raudonukės bei kitų užkrečiamųjų ligų numatytų kalendoriuje atliekami valstybės lėšomis.

Vasaros sezonas – vaikų profilaktinių sveikatos tikrinimų metas, tuo pačiu puiki proga paskiepyti pradedančius lankyti tiek ikimokyklinio ugdymo įstaigas, tiek mokyklas vaikus nuo tymų ir raudonukės, tereikia kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Vaikų profilaktinio sveikatos tikrinimo metu rekomenduojama aptarti kylančius klausimus su gydytoju ir dėl kitų skiepais valdomų užkrečiamųjų ligų, tolesnio skiepijimo plano, o jei reikia ir pasiskiepyti.

Apsaugokime mergaites nuo gimdos kaklelio vėžio!

Apsaugokime mergaites nuo gimdos kaklelio vėžio!

Viena iš efektyviausių gimdos kaklelio vėžio prevencijos priemonių – skiepai nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcijos. Lietuvoje nuo šios infekcijos 11 metų mergaitės pradėtos nemokamai skiepyti 2016 m. rugsėjo mėnesį.

Nors vakcinos ir yra laikomos saugiausia ir patikimiausia apsauga nuo gyvybei pavojingų užkrečiamųjų ligų, lyginant 2021 m. su 2020 m. Kauno apskrityje, kaip ir Lietuvoje, ženkliai sumažėjo vaikų skiepijimo apimtys beveik visomis vakcinomis, ne išimtis ir ŽPV vakcina. Nuo žmogaus papilomos viruso infekcijos Kauno apskrityje 12 m. mergaičių 2021 m. buvo paskiepyta 61,1 proc., o tuo tarpu 2020 m. 64,5 proc. Lietuvoje 2020 m. 67,57 proc., o 2021 m. 66,33 proc.

Lietuvoje kasmet apie 450 moterų diagnozuojamas gimdos kaklelio vėžys, iš kurių pusė miršta nuo jo. Skiepijant ŽPV vakcinomis, devynios iš dešimties moterų apsaugomos nuo ikivėžinių gimdos kaklelio pakitimų atsiradimo, daugiau kaip septynios iš dešimties moterų išvengia gimdos kaklelio vėžio. ŽPV vakcinos sukūrimas laikomas labai svarbiu įvykiu pasaulyje ir tai yra naujas etapas vėžio profilaktikoje.

Įgyvendinant Nacionalinę imunoprofilaktikos programą, Lietuvoje mergaitės yra skiepijamos dvivalente Cervarix vakcina, kuri apsaugo nuo 16 ir 18 žmogaus papilomos viruso tipų. Vakcinacijos schemą sudaro dvi vakcinos dozės, tarp kurių turi būti ne trumpesnė kaip 6 mėnesių pertrauka. Didžiausias vakcinos efektyvumas pasiekiamas, jei skiepijamos mergaitės, dar neturėjusios lytinių santykių.

Tėvai ar globėjai, pageidaujantys paskiepyti nuo ŽPV infekcijos 11 metų mergaites turi kreiptis į šeimos gydytoją. Vyresnėms mergaitėms, kurios dėl įvairių priežasčių nebuvo paskiepytos, sudaromas individualus skiepijimo planas. Atkreipiame dėmesį, kad nuo 15 metų mergaitėms ŽPV vakcinos skiepijimo schemą sudaro trys vakcinos dozės, iš kurių – dvi dozės atliekamos valstybės lėšomis, o trečioji vakcinos dozė turės būti apmokama paciento lėšomis.

ŽPV infekcija plinta visų rūšių lytinių santykių metu. Užsikrėtusiems asmenims dažnai nebūna jokių simptomų, tačiau jie virusą gali perduoti kitiems. Per savo gyvenimą ŽPV užsikrečia 70–80 proc. lytiškai aktyvių asmenų, net ir tie, kurie turėjo tik vieną lytinį partnerį.

Dėl nemokamos vakcinacijos nuo ŽPV infekcijos reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Vyresni asmenys nuo ŽPV infekcijos gali pasiskiepyti savo lėšomis.

Jei galime mergaites apsaugoti nuo gimdos kaklelio vėžio, tai ir apsaugokime.

 

 

GYVENTOJAI SKATINAMI PASISKIEPYTI NUO TYMŲ IR RAUDONUKĖS, O IŠBĖRUS IR SUKARŠČIAVUS – IŠSITIRTI NEMOKAMAI

GYVENTOJAI SKATINAMI PASISKIEPYTI NUO TYMŲ IR RAUDONUKĖS, O IŠBĖRUS IR SUKARŠČIAVUS – IŠSITIRTI NEMOKAMAI

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) Kauno departamento specialistai primena, kad Lietuva, prisidėdama prie Pasaulinės sveikatos organizacijos tikslų pašalinti tymus ir raudonukę pasaulyje, vykdo aktyvią šių ligų epidemiologinę priežiūrą bei skatina sustiprinti gyventojų kolektyvinį imunitetą, siekiant padidinti skiepijimo apimtis mažiausiai iki 95 proc. lygio.

Išberti ir karščiuojantys – tiriami dėl tymų ir raudonukės nemokamai

Siekiant nutraukti tymų ir raudonukės virusų cirkuliavimą šalyje, Lietuva yra įsipareigojusi vykdyti aktyvią tymų ir raudonukės epidemiologinę priežiūrą, tiriant ligų atvejus pasireiškiančius bėrimu panašiu į tymus, raudonukę bei karščiavimu. Tiek tymai, tiek raudonukė yra ūmios virusinės užkrečiamosios ligos pasireiškiančios karščiavimu ir dėminiu-mazginiu odos bėrimu, kuris yra būdingas ne tik minėtoms ligoms, bet ir kitiems infekciniams susirgimams. Todėl asmens sveikatos priežiūros specialistai, įtarę tymų ar raudonukės atvejus, taip pat visų kitų susirgimų, pasireiškiančių į tymus ar raudonukę panašiu bėrimu ir karščiavimu (pvz.: skarlatinos, kitos enterovirusinės infekcijos) atvejais, privalo imti ėminius (kraujo, ar šlapimo, ar nosiaryklės tepinėlį) laboratoriniam ištyrimui dėl tymų ir raudonukės diagnozės patvirtinimo ar atmetimo. Šie tyrimai ir vaikams, ir suaugusiems atliekami valstybės biudžeto lėšomis, tad nei asmens sveikatos priežiūros įstaigai, nei pacientui tai nekainuoja.

Skiepai – efektyviausia apsauga nuo tymų ir raudonukės

Vienintelė efektyvi priemonė, galinti suvaldyti tymus ir raudonukę – profilaktinis skiepijimas. Įskiepijus dvi tymų, epideminio parotito ir raudonukės (MMR) vakcinos dozes, pasiekiama patikima ilgalaikė apsauga. Siekiant išvengti tymų viruso perdavimo ir šios ligos išplitimo, būtina nuolat palaikyti kolektyvinį imunitetą, paskiepijant ne mažiau 95 proc. asmenų (tiek vaikų, tiek suaugusiųjų).

NVSC Kauno departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Rima Gabrielaitė primena, kad Lietuvoje vaikai nuo tymų ir raudonukės nemokamai skiepijami pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių 15-16,5 mėn. pirmąja tymų, epideminio parotito ir raudonukės (MMR) vakcinos doze, o 6-7 metų antrąja doze.

Šia kombinuota vakcina taip pat rekomenduojama pasiskiepyti ir suaugusiesiems:

  • sveikatos priežiūros įstaigų, socialinių įstaigų ir vaikų ugdymo įstaigų darbuotojams, jei jie nėra anksčiau paskiepyti (darbdavio lėšomis);
  • neskiepytiems asmenims, turėjusiems sąlytį su sergančiu ar įtariamai sergančiu tymais arba raudonuke asmeniu (valstybės lėšomis);
  • vyresniems nei 35 m. amžiaus asmenims, kurie pagal anksčiau galiojusius vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorius galėjo būti paskiepyti, tačiau tik viena vakcinos doze;
  • visiems nesirgusiems, neskiepytiems ir/ar nepilnai paskiepytiems bei nežinantiems savo skiepijimo nuo tymų būklės suaugusiesiems;

Suaugusieji, nepriklausantys darbdavio lėšomis skiepijamų asmenų grupei, nuo tymų ir raudonukės, profilaktiškai skiepijami asmeninėmis lėšomis.
Visiems norintiems pasirūpinti savo ir savo vaikų apsauga nuo tymų ir raudonukės rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją.

4 žingsniai, kaip pašalinti išorinį radioaktyvųjį užterštumą namų sąlygomis

4 žingsniai, kaip pašalinti išorinį radioaktyvųjį užterštumą namų sąlygomis

Radiacinės saugos centras: 4 žingsniai, kaip pašalinti išorinį radioaktyvųjį užterštumą namų sąlygomis

Gyventojai radioaktyviosiomis medžiagomis gali užsiteršti joms pasklidus aplinkoje po branduolinės ar radiologinės avarijos atominėje elektrinėje, po avarijos pas ūkio subjektus, vykdančius veiklą su radioaktyviaisiais šaltiniais, piktavališkais tikslais paskleidus radioaktyviąsias medžiagas naudojant sprogmenis („nešvari bomba“) ar kitas priemones. Siekiant išvengti žalos sveikatai, išorinį radioaktyvųjį užterštumą būtina kuo skubiau pašalinti.

Radiacinės saugos centras pateikia rekomendacijas, kaip tai atlikti  namų sąlygomis:

 Pirmas žingsnis – grįžus į namus, koridoriuje (kuo arčiau lauko durų), nusivilkti viršutinius drabužius ir nusiauti avalynę. Nusivelkant drabužius jų nepurtyti ir nevalyti, stengtis kuo mažiau liestis prie išorinio drabužių paviršiaus. Vilkėtus drabužius ir avalynę sudėti į plastikinius maišus, sandariai užrišti ir laikyti atokiau nuo žmonių ir gyvūnų.  Svarbu žinoti, kad pasikeitus viršutinius drabužius ir nusiavus avalynę, užterštumas radioaktyviosiomis medžiagomis sumažėja apie 90 proc.

Antras žingsnis – nusiprausti tekančiu drungnu vandeniu su muilu, odos stipriai netrinti. Plaunant plaukus galvą reikia atlošti, saugoti, kad galimai radioaktyviosiomis medžiagomis užterštas vanduo nepatektų į akis, burną ir nosį, o plovimui naudoti muilą arba šampūną (nenaudoti kondicionieriaus).  Nerekomenduojama praustis šiltu ar karštu vandeniu, nes jis atveria odos poras, pro  kurias radioaktyviųjų medžiagų gali patekti giliai po oda. Nesant galimybės nusiprausti,  sudrėkintu švariu audiniu ar drėgnomis servetėlėmis (dažnai jas keičiant) reikia nusivalyti atviras kūno vietas (rankas, veidą), nepamiršti  išvalyti veido ertmes – išsipūsti nosį, nusišluostyti akis, drėgna servetėle ar kita priemone išsivalyti ausis, išskalauti burną.

Trečias žingsnis – apsivilkti švariais drabužiais. Saugu vilkėti spintoje laikytus drabužius.

Ketvirtas žingsnis – į radioaktyviosiomis medžiagomis užterštų daiktų surinkimo vietas, kai bus paskelbti jų adresai ir darbo laikas, pristatyti plastikiniuose maišuose supakuotus drabužius ir avalynę, bei prausimosi metu naudotas priemones (rankšluosčius, nosinaites, drėgnas servetėles, audinius ir pan.).

Apie radioaktyviosiomis medžiagomis užterštų daiktų surinkimo vietas ir jų darbo laiką gyventojus informuos savivaldybės, kurios teritorija bus užteršta radioaktyviosiomis medžiagomis, administracija.

Svarbu padėti žmonėms, kurie savarankiškai negali, nusivilkti drabužių ir nusiprausti. Jiems padedant, reikėtų mūvėti gumines pirštines ir naudoti kvėpavimo takų apsaugos priemones (vienkartinį respiratorių, medicininę veido kaukę ir pan.). Suteikus pagalbą, rankas, veidą ir kitas nepridengtas kūno vietas reikia  nusiplauti drungnu tekančiu vandeniu su muilu.

Būtina atsiminti, kad būnant radioaktyviosiomis medžiagomis užterštoje teritorijoje ar įtariant, kad galite būti užteršti radioaktyviosiomis medžiagomis negalima valgyti, gerti, rūkyti, liestis prie daiktų, veido, burnos kol radioaktyvusis užterštumas nebus pašalintas.

Kuo geriau būsime informuoti, tuo tiksliau žinosime, kaip elgtis įvykus branduolinei ar radiologinei avarijai, ir paprasčiau reaguosime į pavojų keliančią situaciją.

Daugiau informacijos apie pasirengimą branduolinei ar radiologinei avarijai galite rasti:


Radiacinės saugos centras
Kalvarijų g. 153, Vilnius
LT-08352, Lietuva
Tel. (8 5) 236 1936

Daugiau informacijos: www.rsc.lt

Skip to content