Projekto „Išbandyk savo jėgas“ uždarymo šventė

Jonavos r. Kulvos A. Kulviečio mokyklos mokiniai priėmė iššūkį – 8 savaites bandė savo ištvermę ir jėgą keliose sporto rungtyse. Visuomenės sveikatos specialistė I. Danielė kartu su fizinio ugdymo mokytoja G. Pranckevičiene 2 mėnesius kiekvieną pirmadienį analizavo mokinių ištvermę 5-iose rungtyse: „Kėdutė“, „Lenta“, „Pusiausvyros laikymas“, „Plaštakos spaudimas“ ir „Atsispaudimai per 1 minutę“. Vasario 14 d. įvyko projekto „Išbandyk savo jėgas“ uždarymo šventė, kurios metu buvo apdovanoti geriausius rezultatus pasiekę mokiniai. Į projekto „Išbandyk savo jėgas“ uždarymo šventę buvo pakviestas svečias Kikbokso treneris Hasan Halilov, kuris mokyklos mokinius paragino sudalyvauti parodomojoje Kikbokso treniruotėje.

Fizinis aktyvumas ankstyvoje vaikystėje tiesiogiai teigiamai veikia vaiko raidą. Pasaulio sveikatos organizacija vaikams rekomenduoja ne mažiau kaip 60 min. fizinio krūvio kasdien, kurio poveikis organizmui neabejotinai yra teigiamas: stimuliuoja viso organizmo gyvybinę veiklą ir augimo procesus, tobulina organizmo termoreguliaciją, didina  organizmo atsparumą peršalimo ligoms, didina protinį darbingumą, gerina miegą, ramina nervų sistemą, sukelia teigiamas emocijas, sustiprina pasitikėjimą savimi, ugdo savitvardą. Todėl šiuo projektu buvo skatinamas jaunimo fizinis aktyvumas.

Jonavos r. sav. visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė Irma Danielė

{joomplucat:357 limit=4}

Populiariausias sveikatos paieškų maršrutas veda į Latviją

Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto Lietuvos piliečių gydymosi paslaugoms užsienyje apmokėti pernai buvo skirta per 113 tūkst. eurų. Prašymus kompensuoti tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidas ligonių kasoms pateikė 157 gyventojai. Naujausia statistika rodo, kad populiariausias sveikatos maršrutas veda į kaimyninę Latvija.

Kasmet vis daugiau privalomuoju sveikatos draudimu draustų Lietuvos gyventojų apsisprendžia gydytis užsienyje. Tokią teisę jiems garantuoja Europos Sąjungos šalyse galiojanti direktyva dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas įgyvendinimo. 2018-aisiais kompensacijų už užsienyje gautas medicinos paslaugas prašė 129 asmenys, jiems buvo išmokėta per 114 tūkst. eurų.  

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) duomenimis, praėjusiais metais  Lietuvos  gyventojai gydytis dažniausiai vyko į Latviją – gauti 67 prašymai kompensuoti toje šalyje patirtas išlaidas. Dėl medicinos paslaugų aktyviai keliauta į Lenkiją (27 prašymai), Vokietiją (26), Slovakiją (13). Kiek rečiau šalies gyventojai kreipėsi į Estijos medikus – gauti 8 prašymai atlyginti išlaidas, Švedijos – 4,  Jungtinės Karalystės -3. Ligonių kasos taip pat gavo po 2 prašymus kompensuoti gydymosi išlaidas Austrijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, po 1 – Čekijoje, Liuksemburge ir Belgijoje. 

„Visose pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas direktyvą vykdančiose šalyse  pastebimos labai panašios tendencijos – medicinos paslaugų žmonės dažniausiai važiuoja pas artimiausius kaimynus. Ne išimtis ir Lietuva. Populiariausi gydymosi maršrutai jau ne vienerius metus veda į Latviją, Lenkiją ir Vokietiją”, – sako VLK Tarptautinių reikalų skyriaus vyriausioji specialistė Inga Ježerkauskaitė. 

Dažniausiai (54 atvejai) Lietuvos gyventojai pernai prašė kompensuoti stacionarines sveikatos priežiūros paslaugas. Tautiečiai taip pat norėjo atgauti pinigus už suteiktas užsienio specialistų  radiologo, urologo, oftalmologo, akušerio ginekologo, neurologo, onkologo, ortopedo traumatologo ir kitų konsultacijas, medicinos reabilitacijos paslaugas Lenkijoje, Slovakijoje ir Vokietijoje. Prašyta kompensuoti brangiųjų tyrimų, vaistų, medicinos priemonių įsigijimo išlaidas. Didžiausia iš PSDF biudžeto pernai išmokėta kompensacija siekė 4400 eurų, mažiausia – 12 eurų.  

„Nors ir neženkliai, kasmet norinčiųjų medicinos paslaugas gauti užsienyje daugėja. Tai rodo, kad žmonės aktyviai domisi sveikatos klausimais, naujomis gydymosi galimybėmis, sveikatos draudimu. Informacija padeda geriau orientuotis, apsispręsti, kur ir kaip gydytis”, – sako I. Ježerkauskaitė.   

Per penkerius metus (2015-2019 m.) ligonių kasos iš viso gavo kiek daugiau nei pusę tūkstančio prašymų kompensuoti tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidas, joms kompensuoti iš PSDF biudžeto išleista 437 tūkst. eurų. 

VLK atkreipia dėmesį, kad norėdamas gauti sveikatos priežiūros paslaugas kitoje ES valstybėje, asmuo turi turėti Lietuvos Respublikos asmens sveikatos priežiūros įstaigos, sudariusios sutartį su teritorine ligonių kasa (TLK) dėl šių paslaugų teikimo ir apmokėjimo. Taip pat reikia gauti gydytojo siuntimą, susirasti reikiamą medicinos įstaigą užsienio valstybėje, savo lėšomis sumokėti už gydymą. Tik tuomet ne vėliau nei per vienus metus nuo asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo ir (ar) vaistų, ir (ar) medicinos prietaisų, ir (ar) medicinos pagalbos priemonių išdavimo gydymo valstybėje kreiptis dėl kompensacijos į TLK arba VLK (dėl ortopedijos techninių priemonių ir sąnarių endoprotezų).  

Svarbu žinoti, kad užsienyje suteiktų paslaugų išlaidos kompensuojamos tokiomis pačiomis kainomis ir sąlygomis kaip Lietuvoje. Kompensuojamoji suma negali viršyti faktinių apdraustojo išlaidų tarpvalstybinei sveikatos priežiūrai. Tuo metu ES šalyse medicinos paslaugos dažniausiai kainuoja gerokai brangiau. Todėl PSDF biudžeto lėšomis kompensuojama tik dalis patirtų išlaidų. Verta žinoti, kad PSDF biudžeto lėšomis nekompensuojamos kelionės, apgyvendinimo, maitinimo, vertimo, transportavimo išlaidos. Pacientui pačiam tenka sumokėti mokesčius ir priemokas, nustatytas tose užsienio valstybėse. Iš savos kišenės visą sumą teks padengti ir už paslaugas, kurios Lietuvoje neteikiamos, t. y. – nekompensuojamos iš PSDF biudžeto.  

VLK atkreipia dėmesį, kad 2020 m. sausio 31 d. Jungtinei Karalystei išstojus iš ES, tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas garantuojančios direktyvos nuostatos nebetaikomos Jungtinės Karalystės atžvilgiu. Todėl šioje valstybėje patirtos tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidos nekompensuojamos.

                                                                                                                                      VLK inf.

Daugiau nei milijonas gyventojų pakviesti pasitikrinti, kiek kainavo jų gydymas

Valstybinė ligonių kasa (VLK) daugiau nei milijonui šalies gyventojų per „Sodros“ asmenines paskyras www.sodra.lt/gyventojui išsiuntė kvietimus pasitikrinti, kiek per metus kainavo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų apmokėtos sveikatos paslaugos ar vaistai.

Imtis šios iniciatyvos VLK paskatino akivaizdžiai išaugęs visuomenės sąmoningumas ir domėjimasis, ką piliečiai gauna kas mėnesį mokėdami privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas.

Kartu tai tam tikra VLK atskaitomybė mokesčio mokėtojams, padėsianti suprasti, kam naudojami jų pinigai ir kaip veikia solidarumo principas. Tikimasi, kad žmonėms pateikta informacija prisidės ir prie korupcijos apraiškų mažinimo sveikatos apsaugos sistemoje.

„Šia iniciatyva siekiame trijų pagrindinių tikslų. Pirmiausia, kad pacientai būtų geriau informuoti, nes suprantame, kad susidūręs su sveikatos sistema pacientas tvirčiau jausis. Kitas svarbus tikslas – atsiskaityti PSD įmokų mokėtojams: jų sumokėti į PSDF pinigai buvo panaudoti konkrečių pacientų gydymui. Galiausiai,  informacija apie gydymo kainas padeda išvengti situacijų, kai prašoma susimokėti už paslaugą, kuri jau buvo apmokėta ligonių kasų. Be to, tokiu būdu galima pastebėti, ar neatsirado įrašų už nesuteiktą gydymą, –  sako VLK direktorius Gintaras Kacevičius, – Žinodami, kokios sumos medicinos įstaigoms sumokamos už konkrečias paslaugas, pacientai tikrai pagalvos prieš siūlydami atlygį gydytojui. Taigi tai tuo pačiu yra puiki priemonė korupcijai mažinti sveikatos apsaugos sistemoje”.

PSD įmokas administruojančios „Sodros“ direktorė Julita Varanauskienė mano, kad tokia informacija padės gyventojams geriau suprasti šio mokesčio svarbą ir naudą kiekvienam.

„Paslaugas gyventojams teikiančioms viešojo sektoriaus įstaigoms itin svarbus visuomenės pasitikėjimas. Skaidrumas, detali asmeninė informacija, kaip surenkamos ir išleidžiamos jų lėšos, padeda gyventojams geriau suprasti, kaip veikia sistema, augina sąmoningumą ir pasitikėjimą”, – sako „Sodros“ vadovė.

Ne vieną, panorusį sužinoti, kiek realiai kainuoja sveikatos priežiūra, nustebins pakankamai didelės iš PSDF  šiam tikslui skiriamos sumos. Pavyzdžiui, kataraktos operacijos su lęšiuku kaina siekia 400 eurus, apendicito – nuo 850 iki 1 500 eurų, tulžies pūslės akmenų pašalinimas laparoskopu – nuo 1100 iki 2200 eurų.

Tačiau yra ir gerokai brangesnių operacijų. Štai širdies operacijos kaina gali siekti nuo 5 600 iki kone 13 000  eurų, insulto ir kitų galvos smegenų sutrikimų gydymas iki 11 000 eurų, inksto transplantacija ir gydymas atsieina beveik 22 000 eurų, širdies transplantacija – per 125 300 eurų.

Tuo metu gydantis krūties vėžį vien vaistų kaina vienai pacientei per metus gali siekti nuo 22 000 iki beveik  70 000 eurų. Onkohematologinių vaistų kaina vienam ligoniui gali svyruoti nuo 60 000 iki 70 000 eurų per metus. Pernai naujai pradėti kompensuoti vaistai antro tipo cukriniam diabetui gydyti metams vienam žmogui atsieina 400 eurų.

Sužinoti, kiek kainavo paciento gydymas ar vaistai galima buvo ir iki šiol. Pirmas būdas – pateikus prašymą teritorinei ligonių kasai (TLK) ar atstovui savivaldybėje – tuomet išduodama popierinė ataskaita. Antras –  pasinaudoti VLK teikiama elektronine paslauga „E. valdžios vartuose”.

VLK specialistai dar kartą primena, kad jaustis saugiai gali tik PSD apdraustas pacientas, nes tuomet jo gydymo išlaidos yra apmokamos iš PSDF lėšų. „Sodra“ savo ruožtu atsakingai administruoja PSD įmokas ir nuolat informuoja gyventojus apie pasekmes, laiku nesumokėjus PSD įmokų arba draudimui nutrūkus. Jei žmogus laiku nesumokėjo PSD įmokų ir nėra apsidraudęs, už kiekvieną suteiktą konsultaciją, procedūrą, operaciją, tyrimus, reabilitaciją ir kitas paslaugas, išskyrus būtinąją pagalbą, visą kainą turi sumokėti iš savo lėšų.

Šiemet PSDF sudaro 2,3 mlrd. eurų. Pagrindinė jo dalis – sveikatos priežiūros paslaugų išlaidoms apmokėti – beveik 1 mlrd. 510 mln. eurų, vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms skirta apie 359 mln. eurų, medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui – beveik 64 mln. eurų, ortopedijos techninėms priemonėms – daugiau nei 13,5 mln. eurų, sveikatos programoms ir kitoms išlaidoms – daugiau kaip 132 mln. eurų.

VLK duomenys rodo, kad pernai vidutinė vieno dirbančiojo įmoka buvo 998 eurai, savarankiškai įmokas mokančio asmens – 432 eurai, už pensininkus, vaikus ir kitus valstybės draudžiamuosius į PSDF vidutiniškai įmokėtas 321 euras. Pavyzdžiui, už valstybės draudžiamuosius gautos valstybės biudžeto įmokos užpernai iš viso sudarė 499 mln. eurų, o faktinės išlaidos už šiuos apdraustuosius per tą patį laikotarpį siekė 1 mlrd. 240 mln. eurų arba net du su pusę kartų daugiau, nei buvo įmokėta.

                                                                                                                                                                                     VLK inf..

 

 

Nuo sausio 1 d. keičiasi privalomojo sveikatos draudimo įmokos

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) primena, kad nuo šių metų sausio 1 d. minimaliai mėnesinei algai (MMA) pakilus iki 607 Eur, atitinkamai didėja ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos.

Fiksuotas PSD įmokas mokantys gyventojai, iki šiol kas mėnesį mokėję 38,74 eurų PSD įmoką, nuo sausio 1 d. už einamąjį mėnesį turės mokėti 42,37 Eur (607 x 6,98 proc.), o gyventojai, kurių žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis yra ne didesnis kaip 2 EDV, nuo sausio 1 d. už einamąjį mėnesį turės mokėti 14,14 Eur (607 x 2,33 proc.).

Visos PSD įmokos mokamos į „Sodros” surenkamąsias sąskaitas.

Einamojo mėnesio PSD įmokos turi būti sumokamos iki atitinkamo mėnesio paskutinės dienos. Mokant PSD įmokas svarbu teisingai apskaičiuoti įmokos dydį ir teisingai nurodyti įmokos kodą. Tuo atveju, jei mokant nurodėte neteisingą įmokos kodą, pervedėte neteisingai apskaičiuotą PSD įmokos sumą, taip pat kitais, susijusiais su PSD įmokų apskaičiavimu, mokėjimu bei šių įmokų administravimo klausimais, patartina kreiptis į „Sodrą”.

Reikiamą informaciją galima rasti „Sodros” interneto svetainėje www.sodra.lt arba paskambinus į „Sodros” informacinį centrą. Įstaigos interneto svetainėje taip pat galima pasitikrinti, ar nesusikaupė PSD įmokų skola: www.sodra.lt/pasitikrink.

Primename, kad PSD statusą gyventojas gali pasitikrinti:

  • prisijungęs prie elektroninių valdžios vartų portalo  prie Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro paslaugos;
  • VLK interneto svetainės  skyrelyje „Ar esate draustas?“;
  • atvykęs į bet kurios teritorinės ligonių kasos Gyventojų aptarnavimo skyrių (atstovą) ir pateikęs asmens dokumentą.

Ligonių kasos gyventojams informaciją apie PSD teikia bendruoju telefono numeriu (8 5) 232 2222 (skambinant iš užsienio +370 5 232 2222), el. pašto adresu info@vlk.lt ir teritorinių ligonių kasų Gyventojų aptarnavimo skyriuose, kurių adresus ir telefonus rasite čia.

                                                                                                                                       VLK inf.

Ligonių kasos pataria: kaip pasirinkti gydymo įstaigą?

Nors laisvai pasirinkti gydymo įstaigą, kurioje norima gauti pirminės asmens sveikatos priežiūros bei šeimos gydytojo paslaugas, privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti Lietuvos gyventojai gali jau gerą dešimtmetį, dėl tokio sprendimo žmonėms vis dar kyla vienokių ar kitokių klausimų.

Valstybinė ligonių kasa (VLK) prie Sveikatos apsaugos ministerijos dar kartą atkreipia dėmesį, kad renkantis gydymo įstaigą – polikliniką, medicinos centrą ar šeimos gydytojo kabinetą svarbu pasidomėti, ar ši yra pasirašiusi sutartį su teritorine ligonių kasa. Nes tik tokiu atveju suteiktos paslaugos yra apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto. Sveikatos priežiūros specialistų teigimu, vienas svarbiausių aspektų renkantis šeimos gydytoją yra jo pasiekiamumas ir prieinamumas – kaip greitai pas mediką įmanoma patekti susirgus, ar teikiama konsultacija telefonu, kaip arti namų yra gydymo įstaiga, kurioje jis dirba. Automobilio neturintiems pacientams turėtų būti svarbu, ar netoliese gydymo įstaigos yra viešojo transporto stotelė. Todėl natūralu, kad dažniausiai gyventojai renkasi arčiausiai gyvenamosios vietos esančią arba jam patogiau pasiekiamą gydymo įstaigą.

Apsisprendusiam, kur nori gydytis, žmogui tereikia nuvykti į tos įstaigos registratūrą, parašyti prašymą ir pasirinkti konkretų šeimos gydytoją. Jo pasirinkimo tvarką nustato gydymo įstaigos vadovas. Jei asmuo pats nepasirenka šeimos gydytojo, jį paskiria įstaigos administracija. Jei gydymo įstaigoje keičiasi šeimos gydytojas, pas kurį gydosi pacientas, įstaiga turi apie tai jį informuoti. Be to, žmogus visada turi teisę pakeisti mediką, su kuriuo neranda bendros kalbos, ir toje pačioje įstaigoje pasirinkti kitą šeimos gydytoją.

Jei pacientas vis dėlto yra nepatenkintas pasirinktos pirminės sveikatos priežiūros įstaigos teikiamomis paslaugomis, jis gali pereiti į kitą. Apsisprendus keisti gydymosi vietą, naujai pasirinktajai įstaigai reikia įteikti prašymą. Ši įrašo asmenį į savo aptarnaujamų gyventojų sąrašą. Iš ankstesnės poliklinikos sąrašo informacinėje sistemoje žmogus išregistruojamas automatiškai, jam pačiam tuo rūpintis nereikia. Apdraustasis vienu metu gali būti prisirašęs tik vienoje gydymo įstaigoje.

Už prisirašymo dokumentų tvarkymą gydymo įstaigai reikia sumokėti 0,29 euro. Keičiant įstaigą nepraėjus 6 mėnesiams nuo prisiregistravimo, reikia sumokėti 2,90 euro už prisirašymo dokumentų tvarkymą ir medicininės dokumentacijos persiuntimą. Naujai pasirinktai įstaigai pateikus prašymą, paciento sveikatos istorija (ambulatorinė kortelė) šiai perduodama per 3 darbo dienas.

VLK pernai gruodžio mėnesį atliktas gydymo įstaigų pateiktų duomenų tyrimas parodė, kad didžioji dauguma Lietuvos gyventojų – beveik 1,9 mln. arba 66 proc. – renkasi viešųjų įstaigų teikiamas šeimos gydytojo paslaugas. Kartu augo ir besigydančiųjų privačiuose šeimos sveikatos centruose skaičius – tokių pacientų yra beveik 1 mln. (34 proc.). VLK duomenimis, Lietuvoje dirba per 2000 šeimos gydytojų. Priminsime, kad šiuo metu ligonių kasos yra pasirašiusios sutartis beveik su puse tūkstančio gydymo įstaigų: 144 viešosiomis pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiomis įstaigomis ir jų turimais filialais bei 271 privačiomis gydymo įstaigomis ir jų filialais.                                                                                                                                                     VLK inf.

Skip to content