JONAVOS RAJONE PLEČIAMOS JAUNIMUI PALANKIOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGOS

Jonavos rajono savivaldybės administracija, kartu su Jonavos rajono visuomenės sveikatos biuru, dalyvavo 2014–2021 m. Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo Programos „Sveikata“ konkurse gauti finansavimą pagal kvietimą „Adaptuoto ir išplėsto jaunimui palankių sveikatos priežiūros paslaugų (JPSPP) teikimo modelio įdiegimas“. Pateikta paraiška atrinkta finansuoti ir 2021 m. kovo 3 d. pasirašyta „Jaunimui palankių sveikatos priežiūros paslaugų modelio plėtra Jonavos rajono savivaldybėje“ projekto įgyvendinimo sutartis.

Jaunimui palankių sveikatos priežiūros paslaugų (JPSPP) idėja, iš esmės pakeičianti požiūrį į paauglių sveikatos priežiūros prioritetus, yra labai svarbi priemonė didinant sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir jaunų žmonių priimtinumą. Bendradarbiaujant su partneriu Jonavos rajono visuomenės sveikatos biuru, projekto metu planuojama plėtoti koordinacinį centrą. Projekto tikslas – plėtoti poreikius atitinkančias kokybiškas ir prieinamas jaunimui palankias sveikatos priežiūros paslaugas bei skatinti Jonavos savivaldybėje gyvenančius jaunus žmones rinktis sveikesnį gyvenimo būdą.

Projekto prioritetai:

  1. Didinti prieinamumą jaunimui skirtų nemokamų konfidencialių paslaugų, padedančių, spręsti socialines, psichologines ar kitas sveikatos problemas;
  2. Padėti vaikams turintiems elgesio problemų;
  3. Pagerinti prevencinių sveikatos paslaugų vaikams ir jaunimui teikimą;
  4. Plėtoti emocinio konsultavimo paslaugas, skirtas žmonėms, susiduriantiems su pirmaisiais depresijos ir nerimo požymiais.

Kad paslaugos būtų teikiamos kuo efektyviau, Jonavos rajono savivaldybėje asmens sveikatos priežiūros paslaugas planuojama teikti „žaliojo koridoriaus“ principu. Taip pat bus įdarbintas psichologas, kuris organizuos ir ves grupinius bei individualius užsiėmimus, konsultuos psichologinių, asmenybės ir ugdymosi problemų turinčius jaunuolius, jų tėvus. Bus organizuojami mokymai, siekiant kelti jaunimui paslaugas teikiančių specialistų kvalifikaciją ir kompetenciją. Projekto metu numatytas bendradarbiavimas tarp švietimo, socialinių, asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teisėsaugos institucijų, jaunimo organizacijų, nevyriausybinių organizacijų ir kt. Projekto metu vyks užsiėmimai bei konsultacijos, kurių metu bus mokoma įveikti stresą, nuolatinę įtampą, sumažinti socialinės ir kultūrinės aplinkos formuojamą požiūrį į kūną ir išvaizdą. VSB specialistai koordinuos atvejo vadybos bei žmogaus teisių principais paremtų, jaunimui skirtų sveikatos priežiūros – sveikatos stiprinimo, prevencijos, gydymo, ir stebėsenos paslaugų teikimą Jonavos rajone. Jaunimo koordinatoriai įvertinę jauno žmogaus sveikatos poreikius, teiks atvejo vadybos paslaugas, atliks motyvacinį pokalbį, jei reikia, tarpininkaus jaunam žmogui kreipiantis į asmens sveikatos priežiūros ar kitų sektorių įstaigas, palaikys su juo nuolatinį ryšį, kol bus išspręsta problema.

Apie projektą

Projektas Nr. LT03-1-SAM-K01-007 „Jaunimui palankių sveikatos priežiūros paslaugų modelio plėtra Jonavos rajono savivaldybėje“ finansuojamas Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo lėšomis. Bendra jo vertė yra 213 324,47 Eur. Didžiąją dalį sumos – 181 325,79 Eur finansuoja šalys donorės – Islandija, Lichtenšteinas ir Norvegija, kita dalis dengiama Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis. Planuojama projekto veiklų pabaiga – 2023 m. kovo 17 d.

Visa informacija apie projekto pažangą bei rezultatus bus skelbiama Jonavos rajono savivaldybės ir Jonavos rajono visuomenės sveikatos biuro puslapiuose: www.jonava.lt, www.jonavavsb.lt.

Projekto vadovė Jonavos rajono savivaldybės administracijos vyr. specialistė (savivaldybės gydytoja) Renata Merfeldienė, tel. (8 687) 21253. Daugiau informacijos apie būsimas veiklas suteikti gali projekto portalo administratorė Jonavos rajono visuomenės sveikatos biuro specialistė Danutė Kačegavičienė, tel. (8 672) 91761.

 

Strateginio planavimo ir investicijų skyrius

 

 

{joomplucat:357 limit=4}

DARBUOTOJŲ PAGAL DARBO SUTARTĮ KONKURSO APRAŠYMAS

JONAVOS RAJONO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURAS

(biudžetinė įstaiga, įm. k. 302530751)

Pretendentų atrankos būdas – testas žodžiu (pokalbis).

Dokumentai, kuriuos būtina pateikti:

  • Asmens dokumento kopija
  • Išsilavinimą patvirtinančio dokumento kopija
  • Gyvenimo aprašymas (CV)
  • Pretendento anketa (pretendentams į darbuotojo pareigas)

 

 DIREKTORIAUS PAVADUOTOJO VEIKLAI

PAREIGYBĖS APRAŠYMAS

I SKYRIUS PAREIGYBĖ

 

1.Jonavos rajono visuomenės sveikatos biuro (toliau – Biuras) direktoriaus pavaduotojas veiklai dirba pagal darbo sutartį.

2.Pareigybės grupė – direktoriaus pavaduotojas.

3.Pareigybės lygis – A1.

4.Pareigybės paskirtis – planuoti ir kontroliuoti visuomenės sveikatos priežiūros įgyvendinimą Jonavos rajone.

5.Pareigybės pavaldumas – Biuro direktoriui.

II SKYRIUS SPECIALŪS REIKALAVIMAI ŠIAS PAREIGAS EINANČIAM DARBUOTOJUI

6.Direktoriaus pavaduotojas veiklai turi atitikti šiuos specialiuosius reikalavimus:

6.1. turėti aukštąjį universitetinį (bakalauro kvalifikacinį laipsnį) biomedicinos mokslų studijų srities išsilavinimą ir magistro kvalifikacinį laipsnį ar kitą jam prilygstantį aukštąjį universitetinį viešojo administravimo, visuomenės sveikatos, sveikatos politikos ir vadybos magistro laipsnį;

6.2. ne mažiau 1 m. patirtis pagal profesinę kvalifikaciją ir ne mažiau 1 m. patirtis vadovaujamo darbo;

7.Direktoriaus pavaduotojas veiklai turi žinoti, suprasti ir gebėti:

7.1. visuminę (holistinę) sveikatos sampratą, sveikatos stiprinimo pagrindus;

7.2. šiuolaikinę visuomenės sveikatos priežiūros sampratą, jos teoriją, tikslus, informacijos rinkimo, duomenų analizės, interpretavimo ir platinimo metodus;

7.3. Lietuvos Respublikos įstatymus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymus ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius visuomenės sveikatos priežiūrą;

7.4. visuomenės sveikatos priežiūros sistemos, kaip sudedamosios Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos dalies, struktūrą, funkcijas;

7.5. bendruomenės dalyvavimo reikšmę, siekiant išsaugoti ir stiprinti sveikatą, jos įtraukimo į šią veiklą galimybes;

7.6. bioetikos pagrindus, informacijos konfidencialumo apsaugą;

7.7. vadybos ir sveikatos ekonomikos pagrindus;

7.8. epidemiologinių ir populiacinių tyrimų metodus;

7.9. analizuoti savivaldybės sveikatos būklę, jos pokyčius, juos lemiančius veiksnius;

7.10. planuoti ir įgyvendinti savivaldybės gyventojų sveikatos išsaugojimo, grąžinimo ir stiprinimo priemones;

7.11. savarankiškai planuoti ir organizuoti savo veiklą, spręsti iškilusias problemas ir konfliktus;

7.12. kaupti, sisteminti, apibendrinti informaciją ir rengti išvadas;

7.13. gebėti sklandžiai dėstyti mintis raštu ir žodžiu lietuvių kalba bei mokėti bent vieną užsienio kalbą;

7.14. dirbti Microsoft Office, SPSS programiniais paketais bei teisės aktų ir kitų dokumentų paieškos sistemomis.

8.Būti pareigingu, darbščiu, iniciatyviu, korektišku, kūrybišku, objektyviu.

9.Nuolat siekti kvalifikacijos kėlimo.

10.Dirbant vadovautis etikos, deontologijos ir įstaigos vidaus taisyklėmis.

III SKYRIUS ŠIAS PAREIGAS EINANČIO DARBUOTOJO FUNKCIJOS

11.Šias pareigas einantis darbuotojas vykdo šias funkcijas:

11.1. planuoja ir kontroliuoja mokinių sveikatos priežiūros įgyvendinimą;

11.2. planuoja ir kontroliuoja visuomenės sveikatos stebėsenos įgyvendinimą;

11.3. planuoja ir kontroliuoja visuomenės sveikatos stiprinimo bendruomenėje įgyvendinimą;

11.4. analizuoja ir interpretuoja duomenis, teikia išvadas ir rekomendacijas;

11.5. rengia Biuro metų veiklos programą;

11.6. pagal kompetenciją atstovauja Biuro interesus įstaigose, organizacijose ir kt.;

11.7. rengia ataskaitų ir atsakymų projektus;

11.8. pavaduoja Biuro direktorių jam nesant, atliekant visas Biuro direktoriaus pareigybėje numatytas funkcijas;

11.9. vykdo kitas teisės aktų nustatytas funkcijas ir Biuro direktoriaus pavedimus, atitinkančius Biuro tikslus ir funkcijas;

11.10. atsako už laiku teikiamų dokumentų ir duomenų teisingumą;

11.11. planuoja ir kontroliuoja projektų rengimą ir įgyvendinimą.

IV SKYRIUS ATSAKOMYBĖ

12.Darbuotojas, einantis šias pareigas, atsako už:

12.1. jam pavestų funkcijų vykdymą;

12.2. savo pareigų, numatytų pareigybės aprašyme, netinkamą vykdymą ar nevykdymą, pagal galiojantį Lietuvos Respublikos darbo kodeksą;

12.3. įstatymų pažeidimus, padarytus vykdant savo veiklą, pagal galiojantį Lietuvos Respublikos administracinį, baudžiamąjį bei civilinį kodeksus;

12.4. padarytą materialinę žalą pagal galiojantį Lietuvos Respublikos darbo bei civilinį kodeksus;

12.5. turimos informacijos konfidencialumą ir tvarkomų dokumentų saugumą.

Pretendentų dokumentai priimami 14 kalendorinių dienų po konkurso paskelbimo. Pateikiant pretendentų dokumentus kilus pagrįstų abejonių dėl pretendento atitikties konkurso skelbime nustatytiems kvalifikaciniams reikalavimams ir dėl pateiktų dokumentų patikslinimo ar papildymo, terminas gali būti pratęstas 5 kalendorinėms dienoms, jeigu pretendentai yra papildomai paklausiami dėl papildomų duomenų pateikimo.

Išsami informacija apie skelbiamą konkursą http://portalas.vtd.lt/lt/direktoriaus-pavaduotojas-veiklai-322;699410.html taip pat telefonu 8 676 42691.

Daugiau nei milijonas gyventojų pakviesti pasitikrinti, kiek kainavo jų gydymas

Valstybinė ligonių kasa (VLK) daugiau nei milijonui šalies gyventojų per „Sodros“ asmenines paskyras www.sodra.lt/gyventojui išsiuntė kvietimus pasitikrinti, kiek per metus kainavo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų apmokėtos sveikatos paslaugos ar vaistai.

Imtis šios iniciatyvos VLK paskatino akivaizdžiai išaugęs visuomenės sąmoningumas ir domėjimasis, ką piliečiai gauna kas mėnesį mokėdami privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas.

Kartu tai tam tikra VLK atskaitomybė mokesčio mokėtojams, padėsianti suprasti, kam naudojami jų pinigai ir kaip veikia solidarumo principas. Tikimasi, kad žmonėms pateikta informacija prisidės ir prie korupcijos apraiškų mažinimo sveikatos apsaugos sistemoje.

„Šia iniciatyva siekiame trijų pagrindinių tikslų. Pirmiausia, kad pacientai būtų geriau informuoti, nes suprantame, kad susidūręs su sveikatos sistema pacientas tvirčiau jausis. Kitas svarbus tikslas – atsiskaityti PSD įmokų mokėtojams: jų sumokėti į PSDF pinigai buvo panaudoti konkrečių pacientų gydymui. Galiausiai,  informacija apie gydymo kainas padeda išvengti situacijų, kai prašoma susimokėti už paslaugą, kuri jau buvo apmokėta ligonių kasų. Be to, tokiu būdu galima pastebėti, ar neatsirado įrašų už nesuteiktą gydymą, –  sako VLK direktorius Gintaras Kacevičius, – Žinodami, kokios sumos medicinos įstaigoms sumokamos už konkrečias paslaugas, pacientai tikrai pagalvos prieš siūlydami atlygį gydytojui. Taigi tai tuo pačiu yra puiki priemonė korupcijai mažinti sveikatos apsaugos sistemoje”.

PSD įmokas administruojančios „Sodros“ direktorė Julita Varanauskienė mano, kad tokia informacija padės gyventojams geriau suprasti šio mokesčio svarbą ir naudą kiekvienam.

„Paslaugas gyventojams teikiančioms viešojo sektoriaus įstaigoms itin svarbus visuomenės pasitikėjimas. Skaidrumas, detali asmeninė informacija, kaip surenkamos ir išleidžiamos jų lėšos, padeda gyventojams geriau suprasti, kaip veikia sistema, augina sąmoningumą ir pasitikėjimą”, – sako „Sodros“ vadovė.

Ne vieną, panorusį sužinoti, kiek realiai kainuoja sveikatos priežiūra, nustebins pakankamai didelės iš PSDF  šiam tikslui skiriamos sumos. Pavyzdžiui, kataraktos operacijos su lęšiuku kaina siekia 400 eurus, apendicito – nuo 850 iki 1 500 eurų, tulžies pūslės akmenų pašalinimas laparoskopu – nuo 1100 iki 2200 eurų.

Tačiau yra ir gerokai brangesnių operacijų. Štai širdies operacijos kaina gali siekti nuo 5 600 iki kone 13 000  eurų, insulto ir kitų galvos smegenų sutrikimų gydymas iki 11 000 eurų, inksto transplantacija ir gydymas atsieina beveik 22 000 eurų, širdies transplantacija – per 125 300 eurų.

Tuo metu gydantis krūties vėžį vien vaistų kaina vienai pacientei per metus gali siekti nuo 22 000 iki beveik  70 000 eurų. Onkohematologinių vaistų kaina vienam ligoniui gali svyruoti nuo 60 000 iki 70 000 eurų per metus. Pernai naujai pradėti kompensuoti vaistai antro tipo cukriniam diabetui gydyti metams vienam žmogui atsieina 400 eurų.

Sužinoti, kiek kainavo paciento gydymas ar vaistai galima buvo ir iki šiol. Pirmas būdas – pateikus prašymą teritorinei ligonių kasai (TLK) ar atstovui savivaldybėje – tuomet išduodama popierinė ataskaita. Antras –  pasinaudoti VLK teikiama elektronine paslauga „E. valdžios vartuose”.

VLK specialistai dar kartą primena, kad jaustis saugiai gali tik PSD apdraustas pacientas, nes tuomet jo gydymo išlaidos yra apmokamos iš PSDF lėšų. „Sodra“ savo ruožtu atsakingai administruoja PSD įmokas ir nuolat informuoja gyventojus apie pasekmes, laiku nesumokėjus PSD įmokų arba draudimui nutrūkus. Jei žmogus laiku nesumokėjo PSD įmokų ir nėra apsidraudęs, už kiekvieną suteiktą konsultaciją, procedūrą, operaciją, tyrimus, reabilitaciją ir kitas paslaugas, išskyrus būtinąją pagalbą, visą kainą turi sumokėti iš savo lėšų.

Šiemet PSDF sudaro 2,3 mlrd. eurų. Pagrindinė jo dalis – sveikatos priežiūros paslaugų išlaidoms apmokėti – beveik 1 mlrd. 510 mln. eurų, vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms skirta apie 359 mln. eurų, medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui – beveik 64 mln. eurų, ortopedijos techninėms priemonėms – daugiau nei 13,5 mln. eurų, sveikatos programoms ir kitoms išlaidoms – daugiau kaip 132 mln. eurų.

VLK duomenys rodo, kad pernai vidutinė vieno dirbančiojo įmoka buvo 998 eurai, savarankiškai įmokas mokančio asmens – 432 eurai, už pensininkus, vaikus ir kitus valstybės draudžiamuosius į PSDF vidutiniškai įmokėtas 321 euras. Pavyzdžiui, už valstybės draudžiamuosius gautos valstybės biudžeto įmokos užpernai iš viso sudarė 499 mln. eurų, o faktinės išlaidos už šiuos apdraustuosius per tą patį laikotarpį siekė 1 mlrd. 240 mln. eurų arba net du su pusę kartų daugiau, nei buvo įmokėta.

                                                                                                                                                                                     VLK inf..

 

 

Nuo sausio 1 d. keičiasi privalomojo sveikatos draudimo įmokos

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) primena, kad nuo šių metų sausio 1 d. minimaliai mėnesinei algai (MMA) pakilus iki 607 Eur, atitinkamai didėja ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos.

Fiksuotas PSD įmokas mokantys gyventojai, iki šiol kas mėnesį mokėję 38,74 eurų PSD įmoką, nuo sausio 1 d. už einamąjį mėnesį turės mokėti 42,37 Eur (607 x 6,98 proc.), o gyventojai, kurių žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis yra ne didesnis kaip 2 EDV, nuo sausio 1 d. už einamąjį mėnesį turės mokėti 14,14 Eur (607 x 2,33 proc.).

Visos PSD įmokos mokamos į „Sodros” surenkamąsias sąskaitas.

Einamojo mėnesio PSD įmokos turi būti sumokamos iki atitinkamo mėnesio paskutinės dienos. Mokant PSD įmokas svarbu teisingai apskaičiuoti įmokos dydį ir teisingai nurodyti įmokos kodą. Tuo atveju, jei mokant nurodėte neteisingą įmokos kodą, pervedėte neteisingai apskaičiuotą PSD įmokos sumą, taip pat kitais, susijusiais su PSD įmokų apskaičiavimu, mokėjimu bei šių įmokų administravimo klausimais, patartina kreiptis į „Sodrą”.

Reikiamą informaciją galima rasti „Sodros” interneto svetainėje www.sodra.lt arba paskambinus į „Sodros” informacinį centrą. Įstaigos interneto svetainėje taip pat galima pasitikrinti, ar nesusikaupė PSD įmokų skola: www.sodra.lt/pasitikrink.

Primename, kad PSD statusą gyventojas gali pasitikrinti:

  • prisijungęs prie elektroninių valdžios vartų portalo  prie Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro paslaugos;
  • VLK interneto svetainės  skyrelyje „Ar esate draustas?“;
  • atvykęs į bet kurios teritorinės ligonių kasos Gyventojų aptarnavimo skyrių (atstovą) ir pateikęs asmens dokumentą.

Ligonių kasos gyventojams informaciją apie PSD teikia bendruoju telefono numeriu (8 5) 232 2222 (skambinant iš užsienio +370 5 232 2222), el. pašto adresu info@vlk.lt ir teritorinių ligonių kasų Gyventojų aptarnavimo skyriuose, kurių adresus ir telefonus rasite čia.

                                                                                                                                       VLK inf.

Ligonių kasos pataria: kaip pasirinkti gydymo įstaigą?

Nors laisvai pasirinkti gydymo įstaigą, kurioje norima gauti pirminės asmens sveikatos priežiūros bei šeimos gydytojo paslaugas, privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti Lietuvos gyventojai gali jau gerą dešimtmetį, dėl tokio sprendimo žmonėms vis dar kyla vienokių ar kitokių klausimų.

Valstybinė ligonių kasa (VLK) prie Sveikatos apsaugos ministerijos dar kartą atkreipia dėmesį, kad renkantis gydymo įstaigą – polikliniką, medicinos centrą ar šeimos gydytojo kabinetą svarbu pasidomėti, ar ši yra pasirašiusi sutartį su teritorine ligonių kasa. Nes tik tokiu atveju suteiktos paslaugos yra apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto. Sveikatos priežiūros specialistų teigimu, vienas svarbiausių aspektų renkantis šeimos gydytoją yra jo pasiekiamumas ir prieinamumas – kaip greitai pas mediką įmanoma patekti susirgus, ar teikiama konsultacija telefonu, kaip arti namų yra gydymo įstaiga, kurioje jis dirba. Automobilio neturintiems pacientams turėtų būti svarbu, ar netoliese gydymo įstaigos yra viešojo transporto stotelė. Todėl natūralu, kad dažniausiai gyventojai renkasi arčiausiai gyvenamosios vietos esančią arba jam patogiau pasiekiamą gydymo įstaigą.

Apsisprendusiam, kur nori gydytis, žmogui tereikia nuvykti į tos įstaigos registratūrą, parašyti prašymą ir pasirinkti konkretų šeimos gydytoją. Jo pasirinkimo tvarką nustato gydymo įstaigos vadovas. Jei asmuo pats nepasirenka šeimos gydytojo, jį paskiria įstaigos administracija. Jei gydymo įstaigoje keičiasi šeimos gydytojas, pas kurį gydosi pacientas, įstaiga turi apie tai jį informuoti. Be to, žmogus visada turi teisę pakeisti mediką, su kuriuo neranda bendros kalbos, ir toje pačioje įstaigoje pasirinkti kitą šeimos gydytoją.

Jei pacientas vis dėlto yra nepatenkintas pasirinktos pirminės sveikatos priežiūros įstaigos teikiamomis paslaugomis, jis gali pereiti į kitą. Apsisprendus keisti gydymosi vietą, naujai pasirinktajai įstaigai reikia įteikti prašymą. Ši įrašo asmenį į savo aptarnaujamų gyventojų sąrašą. Iš ankstesnės poliklinikos sąrašo informacinėje sistemoje žmogus išregistruojamas automatiškai, jam pačiam tuo rūpintis nereikia. Apdraustasis vienu metu gali būti prisirašęs tik vienoje gydymo įstaigoje.

Už prisirašymo dokumentų tvarkymą gydymo įstaigai reikia sumokėti 0,29 euro. Keičiant įstaigą nepraėjus 6 mėnesiams nuo prisiregistravimo, reikia sumokėti 2,90 euro už prisirašymo dokumentų tvarkymą ir medicininės dokumentacijos persiuntimą. Naujai pasirinktai įstaigai pateikus prašymą, paciento sveikatos istorija (ambulatorinė kortelė) šiai perduodama per 3 darbo dienas.

VLK pernai gruodžio mėnesį atliktas gydymo įstaigų pateiktų duomenų tyrimas parodė, kad didžioji dauguma Lietuvos gyventojų – beveik 1,9 mln. arba 66 proc. – renkasi viešųjų įstaigų teikiamas šeimos gydytojo paslaugas. Kartu augo ir besigydančiųjų privačiuose šeimos sveikatos centruose skaičius – tokių pacientų yra beveik 1 mln. (34 proc.). VLK duomenimis, Lietuvoje dirba per 2000 šeimos gydytojų. Priminsime, kad šiuo metu ligonių kasos yra pasirašiusios sutartis beveik su puse tūkstančio gydymo įstaigų: 144 viešosiomis pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiomis įstaigomis ir jų turimais filialais bei 271 privačiomis gydymo įstaigomis ir jų filialais.                                                                                                                                                     VLK inf.

Skip to content